Hatikva (hebr. התקוה, „Viltis“) — Izraelio nacionalinis himnas
Hatikva — Izraelio nacionalinis himnas: Neftalio Imbero poema apie žydų 2000 metų viltį sugrįžti į tėvynę, išraiškinga melodija ir istorinis kontekstas.
Hatikva (taip pat verčiama kaip Hatikva arba be balsių H-t-k-v hebrajiškai: התקוה, „Viltis“) yra Izraelio nacionalinis himnas. Dainos tema — ilgalaikė žydų tautos viltis sugrįžti į savo istorinę tėvynę, į Eretz Yisrael (Siono žemę) ir Jeruzalę.
Žodžius XIX a. pabaigoje parašė poetas Neftalis Imberas (hebrajiškai Naftali Herz Imber). Pirminis kūrinys buvo devynių strofių eilėraštis, pavadintas תקותנו (Tikvatenu), arba „Mūsų viltis“. Šiuolaikinėje giesmėje naudojama tik pirmoji Imbero eilėraščio strofa ir priedainis; priedainio paskutinė eilutė vėliau buvo perrašyta ir įgavo šiandieną vartojamą formuluotę.
Muziką himnui pritaikė Samuelis Cohenas; melodija kilusi iš populiarios liaudies dainos, kurios tikroji kilmė kai kuriais atvejais ginčijama (yra panašumų su Rytų ir Rytų Europos liaudies melodijomis). Hatikva yra minorinės tonacijos, todėl melodija gali skambėti liūdnai ar ilgesingai — tai puikiai dera su dainos tematika apie ilgesį ir troškimą. Nepaisant to, žodžiai perteikia stiprią viltį, kad ilgesys vieną dieną virs laisve ir džiaugsmu.
Hatikva tapo sionistų judėjimo himnu XIX a. pabaigoje ir XX a. pirmojoje pusėje. Po 1948 m., kuomet buvo paskelbta Izraelio valstybė, „Hatikva“ tapo valstybės himnu de facto; vėliau jo padėtis buvo įtvirtinta ir teisės aktuose (tai patvirtino Izraelio institucijos, kad himnas turi oficialų statusą). Nuo to laiko „Hatikva“ giedama valstybinių ceremonijų, karinių ir diplomatinių renginių metu, taip pat tarptautinių sporto varžybų ir mokyklų šventėse.
Himno tekstas akcentuoja žydų tautos istorinius ryšius su Siono žeme ir Jeruzale, todėl kartais kyla diskusijų apie jo reprezentatyvumą įvairioms šalies gyventojų grupėms. Vieni laiko jį gyvu tautos ilgesio ir atgaivos simboliu, kiti — priminimu apie tautinį pobūdį, kuris gali neapimti visų Izraelio gyventojų tapatybių. Nepaisant to, „Hatikva“ išlieka svarbia kultūrine ir istorinė verte tautos kolektyvinei atminčiai.
Trumpai: „Hatikva“ – tai trumpas himnas, kilęs iš ilgesnio XIX a. eilėraščio; muzika pritaikyta iš liaudies melodijos; daina sujungia liūdesį (melodija) ir viltį (žodžiai) bei nuo sionistinio laikotarpio iki šių dienų išlieka Izraelio valstybės simboliu.
Žodžiai
התקוה
כל עוד בלבב פנימה
נפש יהודי הומיה,
ולפאתי מזרח קדימה
עין לציון צופיה -
עוד לא אבדה תקותנו,
התקוה בת שנות אלפים,
להיות עם חופשי בארצנו
ארץ ציון וירושלים.
HATIKVAKOL
ʻod balevav penimahNefesh Yehudi HomiyahUlfa
'atey Mizrakh KadimahʻAyin
letzion Tzofiyah
ʻOd lo avdah tikvatenuHatikvah
bat shnot alpayimLihyot
am chofshi be'artzenuEretz
Tziyon v'Yerushalayim
Pažodinis vertimas
Kol širdyje, viduje, žydų siela tebetrokšta,
Ir toliau, į rytų kraštus,
akys tebežiūri į Sioną;
Mūsų viltis dar neprarasta,
Dviejų tūkstančių metų viltis
būti laisva tauta savo žemėje,
Siono ir Jeruzalės žemėje.
Pažodinis vertimas
Kol širdyje, viduje, žydų siela tebetrokšta,
Ir toliau, į rytų kraštus,
akys tebežiūri į Sioną;
Mūsų viltis dar neprarasta,
Dviejų tūkstančių metų viltis
būti laisva tauta savo žemėje,
Siono ir Jeruzalės žemėje.
Klausimai ir atsakymai
K: Kaip vadinasi Izraelio nacionalinis himnas?
A: Izraelio himnas yra "Hatikva".
K.: Kas parašė originalų eilėraštį, pagal kurį sukurta "Hatikva"?
Atsakymas: Originali poema, pagal kurią sukurta "Hatikva", vadinosi תקותנו (Tikvatenu), ją parašė Naftalis Imberas.
K: Kokie yra "Hatikvah" žodžiai?
A: "Hatikvah" dainos žodžiai pasakoja apie 2000 metų senumo žydų tautos viltį sugrįžti į savo tėvynę Izraelį. Jame panaudota tik pirmoji Imberio eilėraščio strofa ir priedainis, šiek tiek pakeista paskutinė priedainio eilutė.
Klausimas: Kur Samuelis Cohenas rado "Hatikvos" muziką?
A: Vieną dieną Samuelis Cohenas niūniavo seną liaudies dainą, kuri jį įkvėpė sukurti muziką "Hatikvah".
K: Kodėl neįprasta, kad nacionalinis himnas būtų mažorinės tonacijos?
A: Neįprasta, kad nacionalinis himnas būtų mažorinės tonacijos, nes skamba liūdnai, tačiau šiuo atveju jis atspindi žydų viltį, kad jų liūdesys galiausiai virs džiaugsmu.
Klausimas: Kaip seniai žydai puoselėja viltį?
A: Žydų viltis gyvuoja jau 2000 metų.
Ieškoti