Himalajų grupė – tai nedidelė Jupiterio progradinių (t. y. su judėjimu toje pačioje kryptyje kaip planeta) nesferinių mėnulių grupė, kurios narių orbitos yra panašios ir todėl manytina, kad šie objektai turėjo bendrą kilmę (pvz., atsirado iš vieno didesnio užgriuvusio kūno fragmentų arba iš vieno užfiksuoto asteroido, suskaidyto smūgio metu). Grupė pasižymi panašiomis orbitos savybėmis ir cheminių bei optinių charakteristikų bruožais, rodančiais, kad mėnuliai gali būti sudaryti iš tamsesnio, asteroidinio tipo medžiagos.

Orbitalinės ir fizinės savybės

Himalajų grupės mėnuliams būdingi maždaug tokie orbitaliniai parametrai (apytiksliai intervalai):

  • pusiaujo ašis (semi-major axis): apie 11–13 milijonų km nuo Jupiterio;
  • inklinacija: ~26°–30° (progradinė, priešinga daugelio retrogradinių netaisyklingų mėnulių orbitoms);
  • ekscentriškumas: dažniausiai tarp ~0,1 ir 0,25.

Fiziniu požiūriu šios grupės nariai yra mažų ir vidutinių dydžių mėnuliai su tamsia paviršiaus albeda, jų diametrai svyruoja nuo keliolikos iki kelių šimtų kilometrų (didžiausia grupės narė yra Himalija, kuri siekia keliasdešimt–kelis šimtus kilometrų). Spalviniai ir spektriniai tyrimai rodo neutralius arba švelniai raudonus tonuotus spektrus, panašius į C- arba D tipo asteroidų, kas palaiko hipotezę apie asteroidinę kilmę.

Nariai

Žinomos šios grupės narės (eilės tvarka nuo arčiausiai iki toliausiai nuo Jupiterio esančių):

  • Leda (mažas mėnulis, diametras ~10–20 km)
  • Himalija (didžiausia grupėje, nuo kurios kilo grupės pavadinimas; diametras ~100–200 km)
  • Lysithea (vidutinio dydžio, diametras keliasdešimt km)
  • Elara (vienas didesnių grupės narių, diametras keliasdešimt–~80 km)

Neseniai (relatyviai astronominiame kontekste) rasto mėnulio S/2000 J 11 orbitos įvertinimas taip pat leidžia jį priskirti Himalajų grupei — stebėjimai parodė panašų polinkį (inklinaciją) ir maždaug tokią pat pusiaujo ašį, nors pradinės orbitos tam tikri neapibrėžtumai reiškia, kad reikėjo (ir tebėra reikalingos) papildomos stebėsenos, kad būtų galima tiksliai apskaičiuoti vidutinius orbitos elementus ir patvirtinti priskyrimą.

Kilmė ir reikšmė

Himalajų grupės egzistavimas ir panašios orbitos rodo, kad nariai greičiausiai kilę iš vieno bendro protėvio — pavyzdžiui, užfiksuoto asteroido ar mažesnio planetoido, kuris vėliau buvo suskaidytas per smūginį įvykį. Tokia kilmė paaiškintų, kodėl mėnuliai turi artimas orbitas, panašų cheminį sudėtį ir spalvą. Tyrimai apie šiuos mėnulius padeda suprasti Jupiterio palydovų susidarymą, sąveikas aplink planetą bei platesnius Saulyje vykstančius procesų, susijusius su užfiksuotų ir sužalotų kūnų evoliucija.

Pavadinimų taisyklės

Tarptautinė astronomų sąjunga (IAU) Himalajų grupės mėnuliams suteikia vardus, kurie baigiasi galūne -a — tai atitinka IAU taisykles, pagal kurias progradinių Jupiterio netaisyklingų palydovų vardai turi tokią galūnę.

Pastabos: pateikti dydžiai ir orbitaliniai intervalai yra apytiksliai; tikslesni duomenys nuolat atnaujinami naujų stebėjimų ir orbitos apskaičiavimų metu.