Antrosios kartos vaizdo žaidimų konsolės pradėtos gaminti 1976 m. Ši era prasidėjo išleidus Fairchild Channel F ir Radofin Electronics gamintą 1292 pažangiąją programuojamąją vaizdo sistemą. Antrosios kartos konsolės pažymėtos pereiga nuo fiksuotų, vieno žaidimo sistemų prie mainomų kasetėmis (cartridges) pagrįstų platformų, todėl jas kartais vadina „ankstyvąja 8 bitų era“. Per šį laikotarpį pasirodė daug skirtingų modelių ir technologinių sprendimų, o žaidimų pasiūla ženkliai išsiplėtė.
Technologinės naujovės ir ypatybės
Antrosios kartos konsolės įvedė kelias reikšmingas naujoves:
- mainomos kasetės (cartridges), leidusios platinti ir plėsti žaidimų biblioteką;
- specializuoti grafikos ir garso lustai, kurie gerino vaizdo ir garso galimybes palyginti su pirmosios kartos sistemomis (pvz., Fairchild Channel F naudojo Fairchild F8 procesorių, Atari 2600" – MOS 6507, Intellivision" – General Instrument CP1610, o ColecoVision – Zilog Z80);
- įvairūs valdiklių tipai: paprasti dvikryptiai svirtelės, daugfunkciniai pulteliai su klavišais (Intellivision"), ir vėliau – pagerinti šiuolaikiški pulteliai su daugiau mygtukų;
- trečiųjų šalių kūrėjų atsiradimas (pvz., Activision), kuris skatino žaidimų kūrimo industriją ir konkurenciją.
Populiariausios konsolės ir jų reikšmė
Per daugumą antrosios kartos laikotarpio viena iš populiariausių buvo Atari 2600", kuri pasižymėjo dideliu žaidimų katalogu ir prieinama kaina. Kitos svarbios platformos buvo Intellivision", pasižyminti geresne grafika ir sudėtingesniais valdikliais, taip pat Odyssey 2 (Magnavox) ir ColecoVision", kurios siekė pritraukti žaidėjus geresnėmis techninėmis galimybėmis ir populiarių arkadinių žaidimų portavimu.
Pramonės augimas ir žaidimų kokybė
Nuo 1976 m. iki pradinių 1980-ųjų vaizdo žaidimų rinka labai išaugo. Dėl lengvų kasetinių formatų atsirado daug žaidimų kūrėjų, bet tuo pačiu augo ir nekokybiškų produktų skaičius. Pirminis žaidimų rinkos „eksponentinis“ augimas padidino konkurenciją tarp gamintojų ir prekybininkų, o tai trumpuoju laikotarpiu skatino pasiūlą, bet ilgainiui prisidėjo prie rinkos perpildymo.
Vaizdo žaidimų krachas 1983 m. ir antrosios kartos pabaiga
Antroji karta baigėsi 1984 m., daugiausia dėl 1983 m. įvykusio vaizdo žaidimų kracho. Krachui turėjo įtakos keli veiksniai:
- rinkos perpildymas – per daug skirtingų konsolių ir per daug žaidimų, kurių kokybė labai svyravo;
- šiukšliški ir nepatrauklūs žaidimai, nukirto vartotojų pasitikėjimą;
- konkurencija iš naminių kompiuterių (pvz., Commodore 64) ir jų spartus populiarėjimas;
- mažėjanti prekybos vietų patikimumas – mažmenininkai neteko pasitikėjimo ir sumažino žaidimų skyrių užsakymus;
- kai kurių didžiųjų žaidimų ir konsolių nesėkmės bei prastai valdoma rinkodara.
Pardavimų duomenys ir paveldas
Keletas svarbių pardavimų skaičių, atspindinčių antrosios kartos mastą:
- 2004 m. duomenimis, Atari 2600" buvo parduota apie 30 mln. vienetų;
- 1990 m. duomenimis, Intellivision" pardavimai siekė apie 3 mln. vienetų;
- 1977–1984 m. laikotarpiu ColecoVision" parduota apie 2 mln. vienetų iki 1984 m. balandžio;
- 1977 m. Fairchild Channel F pardavė apie 250 000 vienetų.
Paveldas: Antrosios kartos konsolės padėjo suformuoti dabartinę žaidimų industriją: įpratino vartotojus prie kasetinių formatų, išplėtė trečiųjų šalių kūrėjų ekosistemą ir nustatė technologines bei komercines praktikas, kurios vėliau evoliucionavo į didžiulę, profesionalią žaidimų rinką. Nors 1983 m. krachas laikinai sustabdė plėtrą, šio laikotarpio patirtys leido ateities platformoms mokytis iš klaidų ir kurti tvaresnes verslo bei kokybės strategijas.
