Fudži kalno išsiveržimas (Hōei dai funka) prasidėjo 1707 m. gruodžio 16 d. (Hōei 4 metų 11 mėnesio 23 diena) ir tęsėsi iki maždaug 1708 m. sausio 1 d. (Hōei 4 metų 12 mėnesio 9 diena) Edo laikotarpiu. Tai buvo vienas reikšmingiausių Fudži ugnikalnio išsiveržimų per pastaruosius kelis šimtmečius. Nors per Hōei išsiveržimą lavos srautų nebuvo, išsiskyrė didelis kiekis vulkaninių pelenų — mažiausiai 800 mln. kubinių metrų (apie 0,8 km³). Pelenai pasklido plačiai ir nusėdo didelėse teritorijose aplink ugnikalnį; jų kritimas pasiekė net už beveik 100 km nutolusį Edo miestą. Žiežirbos ir pelenai kaip lietus krito Izu, Kai, Sagami ir Musaši provincijose.

Išsiveržimo eiga ir kraterių susidarymas

Išsiveržimas prasidėjo Fudži šlaituose, nukreipęs veiklą į kalno šonas ir sukūrė tris naujas angas, dažnai vadinamas Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 Hōei angomis. Įvykiai apėmė kelis smarkius sprogimus — po pirmųjų žemės drebėjimų ir pelenų protrūkių po kelių dienų įvyko intensyvesnis sprogimas, išmetęs akmenis ir dideles uolienų daleles. Išsiveržimas turėjo plūstelio ir pelenų (eksplozyvinį, Plinijų tipo) bruožų: daugiausia vyko pelenų kritimas ir piroklastinių dalelių išmetimas, bet nebuvo didelių lavos srautų.

Istorinis kontekstas ir priežastys

Įdomu, kad prieš pat išsiveržimą, 1707 m. spalio 28 d., Japoniją smarkiai sudrebino didelis žemės drebėjimas (vadinamas Hōei žemės drebėjimu). Dalis mokslininkų mano, jog šis stiprus seisminis įvykis galėjo paskatinti vulkaninę veiklą Fudži kalne ir tapti vienu iš išsiveržimo katalizatorių, tačiau mechanizmai iki galo nėra visiškai aiškūs.

Pasekmės ir padariniai

Pagrindiniai padariniai buvo didelis pelenų kritimas ir intensyvūs nuostoliai žemės ūkiui: pasėliai buvo užteršti arba sunaikinti, stogai apsunkti pelenų sluoksniu dažnai griuvo, o vandens šaltiniai užteršti. Edo regione pelenų sankaupos sukėlė rimtų trikdžių miestų gyvenimui ir prisidėjo prie maisto trūkumo tam tikrose vietovėse. Tikslių žuvusiųjų skaičių sunku nustatyti, tačiau ekonominiai ir socialiniai padariniai buvo reikšmingi.

Hokusai, Hōeizan ir kraterio pavaizdavimas

Hokusai paveiksle "Šimtas Fudži kalno vaizdų" menininkas vaizdavo naujai susidariusią kraterio formą ir kalno pakyla: antrinio išsiveržimo vieta vėliau pradėta vadinti Hōeizan (Hōei kalnas), pavadinimu kilusiu nuo išsiveržimo Hōei epochos. Šis vaizdinys padėjo XIX a. europiečiams ir japonams geriau įsivaizduoti Fudži pakeitimus po išsiveržimo.

Fudži šiandien ir prieigos

Nuo 1707 m. Fudži kalnas demonstravo tik ribotą vulkaninę veiklą, todėl nėra užgesęs — mokslininkai jį laiko potencialiai aktyviu ugnikalniu. Hōei kraterį (Hōeizan) galima aplankyti pėsčiomis nuo Fudži kalno takų, daugiausia per Fudžinomijos (Fujinomiya) arba Gotembos (Gotemba) maršrutus. Apsilankant būtina laikytis saugumo reikalavimų ir stebėti vietos institucijų rekomendacijas dėl oro sąlygų ir vulkaninio pavojaus.

Santrauka: Hōei išsiveržimas 1707–1708 m. buvo galingas pelenų ir piroklastinių medžiagų protrūkis be lavos srautų, sukėlęs didelius nuostolius aplinkinėms žemdirbystės teritorijoms ir pakeitęs Fudži kalno reljefą — atsirado naujos angos ir Hōei krateris, kuris iki šiol yra lankytina vieta.