Fudži kalno išsiveržimas
Fudži kalno išsiveržimas (Hōei dai funka) prasidėjo 1707 m. gruodžio 16 d. (Hōei 4 metų 11 mėnesio 23 diena) ir baigėsi apie 1708 m. sausio 1 d. (Hōei 4 metų 12 mėnesio 9 diena) Edo laikotarpiu. Lavos srauto nebuvo, tačiau Hōei išsiveržimo metu išsiskyrė mažiausiai 800 mln. kubinių metrų vulkaninių pelenų. Šie pelenai pasklido labai didelėse teritorijose aplink ugnikalnį. Jis pasiekė net už beveik 100 km esantį Edo miestą. Žiežirbos ir pelenai kaip lietus krito Izu, Kai, Sagami ir Musaši provincijose.
Išsiveržimas įvyko Fudži kalno rytų-šiaurės rytų šlaite ir sukėlė tris naujas ugnikalnio angas, vadinamas Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 Hōei angomis. Per kelias ateinančias dienas išsiveržimo pavojus didėjo. Po pirmojo žemės drebėjimo ir pelenų bei žarijų sprogimo po kelių dienų įvyko dar vienas stipresnis sprogimas. Šis sprogimas išmetė uolienas ir akmenis. Nuo to laiko Fudži kalnas neišsiveržė; tačiau mokslininkai Fudži apibūdina kaip aktyvų ugnikalnį.
Hokusai paveiksle "Šimtas Fudži kalno vaizdų" pavaizduotas nedidelis krateris, kuris susidarė pietvakariniame šlaite esančioje antrinio išsiveržimo vietoje. Jis buvo pavadintas Hōeizan (Hōei kalnas), nes išsiveržimas įvyko Hōei 4 metais.
Šiandien kraterį galima aplankyti nuo Fudži kalno Fudžinomijos tako arba Gotembos tako.
Vaizdas iš Susono miesto rytinėje Fudži kalno papėdėje, kuriame matyti Hōei kalnas ir Hōei Vent 1
Fudži kalno vaizdas iš pietų, kuriame matomos Hōei versmės (1, 2 ir 3) ir Hōei kalnas (4)
Ugnikalnio pelenų kritimo per Hoei išsiveržimą žemėlapis
Ukiyoe, Hōei kalno vaizdas (Hiroshige)
Susijusios nelaimės
Praėjus metams po Hōei išsiveržimo įvyko dar viena susijusi nelaimė. Užtvenkta Sakavos upė. Smėlis iš ugnikalnio nukrito ir plačiai padengė laukus į rytus nuo Fudži kalno. Ūkininkai, išmesdami pelenus ir smėlį iš savo laukų, kūrė smėlio krūvas. Lietus vėl ir vėl plovė smėlio krūvas iš sąvartynų į upes. Dėl to kai kurios upės, ypač Sakava, tapo seklesnės. Pelenų iškrito tiek, kad upė iš dalies užsikimšo. Iš pelenų susidarė laikinos užtvankos. 1708 m. rugpjūčio 7 ir 8 d. smarkios liūtys sukėlė vulkaninių pelenų ir purvo laviną ir sugriovė užtvankas. Upė užtvindė Ašigaros lygumą.
Susiję puslapiai
- Fudži kalno istoriniai išsiveržimai
- 1707 m. Hōei žemės drebėjimas
Klausimai ir atsakymai
K: Kaip vadinosi išsiveržimas?
A: Fudži kalno išsiveržimas (Hōei dai funka).
K: Kada jis prasidėjo ir kada baigėsi?
A: Jis prasidėjo 1707 m. gruodžio 16 d. (Hōei 4 metų 11 mėnesio 23 diena) ir baigėsi apie 1708 m. sausio 1 d. (Hōei 4 metų 12 mėnesio 9 diena).
Klausimas: Kiek vulkaninių pelenų išsiskyrė per šį išsiveržimą?
A: Buvo išmesta mažiausiai 800 mln. kubinių metrų vulkaninių pelenų.
K: Kur pasklido šie pelenai?
A: Pelenai pasklido labai didelėse teritorijose aplink ugnikalnį ir net pasiekė beveik už 100 km esantį Edo miestą. Žiežirbos ir pelenai kaip lietus taip pat krito Izu, Kai, Sagami ir Musaši provincijose.
K: Kas galėjo sukelti šį išsiveržimą?
A: Šį išsiveržimą galėjo sukelti prieš 49 dienas įvykęs 1707 m. Hōei žemės drebėjimas.
Klausimas: Kiek naujų ugnikalnio angų susidarė dėl šio išsiveržimo?
A: Dėl šio išsiveržimo susidarė trys naujos vulkaninės angos, vadinamos Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 Hōei angomis.
Klausimas: Ar Fudži kalnas tebėra aktyvus šiandien?
A Taip, mokslininkai Fudži ugnikalnį šiandien apibūdina kaip aktyvų ugnikalnį.
