Hōei išsiveržimas (1707–1708) — Fudži kalno pelenų protrūkis
Hōei išsiveržimas 1707–1708: Fudži išmetė ~800 mln. m³ pelenų, sukūrė 3 angas, nusiaubė Edo apylinkes ir paliko ilgalaikį ugnikalnio aktyvumo palikimą.
Fudži kalno išsiveržimas (Hōei dai funka) prasidėjo 1707 m. gruodžio 16 d. (Hōei 4 metų 11 mėnesio 23 diena) ir tęsėsi iki maždaug 1708 m. sausio 1 d. (Hōei 4 metų 12 mėnesio 9 diena) Edo laikotarpiu. Tai buvo vienas reikšmingiausių Fudži ugnikalnio išsiveržimų per pastaruosius kelis šimtmečius. Nors per Hōei išsiveržimą lavos srautų nebuvo, išsiskyrė didelis kiekis vulkaninių pelenų — mažiausiai 800 mln. kubinių metrų (apie 0,8 km³). Pelenai pasklido plačiai ir nusėdo didelėse teritorijose aplink ugnikalnį; jų kritimas pasiekė net už beveik 100 km nutolusį Edo miestą. Žiežirbos ir pelenai kaip lietus krito Izu, Kai, Sagami ir Musaši provincijose.
Išsiveržimo eiga ir kraterių susidarymas
Išsiveržimas prasidėjo Fudži šlaituose, nukreipęs veiklą į kalno šonas ir sukūrė tris naujas angas, dažnai vadinamas Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 Hōei angomis. Įvykiai apėmė kelis smarkius sprogimus — po pirmųjų žemės drebėjimų ir pelenų protrūkių po kelių dienų įvyko intensyvesnis sprogimas, išmetęs akmenis ir dideles uolienų daleles. Išsiveržimas turėjo plūstelio ir pelenų (eksplozyvinį, Plinijų tipo) bruožų: daugiausia vyko pelenų kritimas ir piroklastinių dalelių išmetimas, bet nebuvo didelių lavos srautų.
Istorinis kontekstas ir priežastys
Įdomu, kad prieš pat išsiveržimą, 1707 m. spalio 28 d., Japoniją smarkiai sudrebino didelis žemės drebėjimas (vadinamas Hōei žemės drebėjimu). Dalis mokslininkų mano, jog šis stiprus seisminis įvykis galėjo paskatinti vulkaninę veiklą Fudži kalne ir tapti vienu iš išsiveržimo katalizatorių, tačiau mechanizmai iki galo nėra visiškai aiškūs.
Pasekmės ir padariniai
Pagrindiniai padariniai buvo didelis pelenų kritimas ir intensyvūs nuostoliai žemės ūkiui: pasėliai buvo užteršti arba sunaikinti, stogai apsunkti pelenų sluoksniu dažnai griuvo, o vandens šaltiniai užteršti. Edo regione pelenų sankaupos sukėlė rimtų trikdžių miestų gyvenimui ir prisidėjo prie maisto trūkumo tam tikrose vietovėse. Tikslių žuvusiųjų skaičių sunku nustatyti, tačiau ekonominiai ir socialiniai padariniai buvo reikšmingi.
Hokusai, Hōeizan ir kraterio pavaizdavimas
Hokusai paveiksle "Šimtas Fudži kalno vaizdų" menininkas vaizdavo naujai susidariusią kraterio formą ir kalno pakyla: antrinio išsiveržimo vieta vėliau pradėta vadinti Hōeizan (Hōei kalnas), pavadinimu kilusiu nuo išsiveržimo Hōei epochos. Šis vaizdinys padėjo XIX a. europiečiams ir japonams geriau įsivaizduoti Fudži pakeitimus po išsiveržimo.
Fudži šiandien ir prieigos
Nuo 1707 m. Fudži kalnas demonstravo tik ribotą vulkaninę veiklą, todėl nėra užgesęs — mokslininkai jį laiko potencialiai aktyviu ugnikalniu. Hōei kraterį (Hōeizan) galima aplankyti pėsčiomis nuo Fudži kalno takų, daugiausia per Fudžinomijos (Fujinomiya) arba Gotembos (Gotemba) maršrutus. Apsilankant būtina laikytis saugumo reikalavimų ir stebėti vietos institucijų rekomendacijas dėl oro sąlygų ir vulkaninio pavojaus.
Santrauka: Hōei išsiveržimas 1707–1708 m. buvo galingas pelenų ir piroklastinių medžiagų protrūkis be lavos srautų, sukėlęs didelius nuostolius aplinkinėms žemdirbystės teritorijoms ir pakeitęs Fudži kalno reljefą — atsirado naujos angos ir Hōei krateris, kuris iki šiol yra lankytina vieta.
Vaizdas iš Susono miesto rytinėje Fudži kalno papėdėje, kuriame matyti Hōei kalnas ir Hōei Vent 1
Fudži kalno vaizdas iš pietų, kuriame matomos Hōei versmės (1, 2 ir 3) ir Hōei kalnas (4)
Ugnikalnio pelenų kritimo per Hoei išsiveržimą žemėlapis
Ukiyoe, Hōei kalno vaizdas (Hiroshige)
Susijusios nelaimės
Praėjus metams po Hōei išsiveržimo įvyko dar viena susijusi nelaimė. Užtvenkta Sakavos upė. Smėlis iš ugnikalnio nukrito ir plačiai padengė laukus į rytus nuo Fudži kalno. Ūkininkai, išmesdami pelenus ir smėlį iš savo laukų, kūrė smėlio krūvas. Lietus vėl ir vėl plovė smėlio krūvas iš sąvartynų į upes. Dėl to kai kurios upės, ypač Sakava, tapo seklesnės. Pelenų iškrito tiek, kad upė iš dalies užsikimšo. Iš pelenų susidarė laikinos užtvankos. 1708 m. rugpjūčio 7 ir 8 d. smarkios liūtys sukėlė vulkaninių pelenų ir purvo laviną ir sugriovė užtvankas. Upė užtvindė Ašigaros lygumą.
Susiję puslapiai
- Fudži kalno istoriniai išsiveržimai
- 1707 m. Hōei žemės drebėjimas
Klausimai ir atsakymai
K: Kaip vadinosi išsiveržimas?
A: Fudži kalno išsiveržimas (Hōei dai funka).
K: Kada jis prasidėjo ir kada baigėsi?
A: Jis prasidėjo 1707 m. gruodžio 16 d. (Hōei 4 metų 11 mėnesio 23 diena) ir baigėsi apie 1708 m. sausio 1 d. (Hōei 4 metų 12 mėnesio 9 diena).
Klausimas: Kiek vulkaninių pelenų išsiskyrė per šį išsiveržimą?
A: Buvo išmesta mažiausiai 800 mln. kubinių metrų vulkaninių pelenų.
K: Kur pasklido šie pelenai?
A: Pelenai pasklido labai didelėse teritorijose aplink ugnikalnį ir net pasiekė beveik už 100 km esantį Edo miestą. Žiežirbos ir pelenai kaip lietus taip pat krito Izu, Kai, Sagami ir Musaši provincijose.
K: Kas galėjo sukelti šį išsiveržimą?
A: Šį išsiveržimą galėjo sukelti prieš 49 dienas įvykęs 1707 m. Hōei žemės drebėjimas.
Klausimas: Kiek naujų ugnikalnio angų susidarė dėl šio išsiveržimo?
A: Dėl šio išsiveržimo susidarė trys naujos vulkaninės angos, vadinamos Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 Hōei angomis.
Klausimas: Ar Fudži kalnas tebėra aktyvus šiandien?
A Taip, mokslininkai Fudži ugnikalnį šiandien apibūdina kaip aktyvų ugnikalnį.
Ieškoti