Idrijca — Vakarų Slovėnijos upė, Sočos intakas
Idrijca – Vakarų Slovėnijos upė, Sočos intakas. Atraskite Zgornja Idrijca kraštovaizdį, karstinius stebuklus, unikalią augaliją ir įspūdingus vandens takus.
Koordinatės: 49°09′06″N 13°44′25″E / 49.15167°N 13.74028°E / 49.15167; 13.74028
Idrijca – upė vakarų Slovėnijoje, tekančią per Idrijos ir Cerknos kalvas. Ji yra Sočos upės intakas, prisegdama savo vandenis prie Sočos baseino. Idrijca teka per miškingas ir kalvotas vietoves, o jos slėnyje išsidėstę mažesni kaimai ir miestai, tarp jų garsioji Idrija.
Vandens eiga ir baseinas
Idrijca ištakos kyla kalnuotame regione, iš ten upė teka per siaurus slėnius ir platesnes vagos, kol sujungiasi su didesnėmis upėmis ir galiausiai nuteka į Sočą. Upė pasižymi skirtingais ruožais: aukštupyje vyrauja greitesnis, uolėtesnis srautas, o žemupyje vaga platėja ir srautas sulėtėja. Vietos reljefas ir geologija formuoja paviršinius pavasarinius ir rudeninius potvynius, o vasarą srautas sumažėja.
Gamtos vertybės ir apsauga
Idrijcos aukštupio teritorija nuo jos ištakų iki Idrijcos miesto yra Krajinskio parko Zgornja Idrijca („Aukštutinės Idrijcos gamtos parkas“) dalis. Ši teritorija saugo išskirtinius kraštovaizdžio elementus: karstinius reiškinius, tarpeklines vagos, šaltinius ir urvus. Parke yra daug vertingų buveinių, o biologinė įvairovė yra didelė – aptinkamos tiek retesnės augalų rūšys, tiek tipinės Vidurio Europos gyvūnų bendrijos.
Karstinės formacijos ir požeminiai vandenys lemia sudėtingą hidrologiją: upė vietomis praranda vandenį į gruntą arba gauna papildomų išteklių iš požeminio srauto. Dėl to kai kurie ruožai pasižymi unikaliais mikroklimato ir augalijos sąlygomis.
Istorija ir žmogaus veikla
Idrijca ir jos slėnis turi ilgą žmonių naudojimo istoriją. Netoliese esantis Idrijos miestas yra žinomas dėl senojo gyvsidabrio (merkurio) kasybos komplekso, kuris turėjo didelę įtaką regiono ekonomikai ir kultūrai. Upė tradiciškai buvo naudojama malūnams, medienos plukdymui ir kt. Šiuolaikiniais laikais teritorijoje vystoma mišri veikla: žemės ūkis, miškų ūkis, vietinis amatininkavimas ir turizmas.
Istorinis kasybos paveldas paliko ir aplinkos iššūkių – kai kurie tyrimai ir valymo priemonės skirti senųjų pramoninių veiklų poveikio mažinimui. Vietos institucijos ir gamtosaugos organizacijos dirba, kad būtų išsaugotos tiek kultūrinės, tiek gamtinės vertybės.
Gyvūnija, augmenija ir rekreacija
Upės baseine auga mišrūs miškai, pievos ir šlaitų buveinės, kuriose gyvena įvairūs paukščiai, žinduoliai ir vandeniniai organizmai. Vandens telkinyje dažnai aptinkama upinė žuvis, tokia kaip upinis upėtakis (brown trout), taip pat įvairios vėžiagyvių ir vabzdžių rūšys, svarbios upės ekosistemai.
Idrijca populiari tarp vietinių ir svečių: upė ir jos apylinkės siūlo galimybes žygiams pėsčiomis, paukščių stebėjimui, žvejybai bei vietomis ir baidarių maršrutams žemesnėse atkarpose. Parko takai ir informaciniai stendai padeda lankytojams pažinti geologiją, biologiją ir kultūrinį paveldą.
Apsaugos priemonės ir iššūkiai
Siekiant išsaugoti Idrijcos gamtinį ir kultūrinį paveldą, taikomos įvairios apsaugos priemonės: teritorijų zonavimas, gamtosaugos projektai, švietimas bei vietos bendruomenių įtraukimas. Iššūkiai apima pavojaus vietines buveines dėl intensyvesnės žemės ūkio ar statybų veiklos, galimas istorinių pramonės šaltinių likutines taršos pasekmes ir klimatines svyracijas, turinčias įtakos vandens režimui.
Idrijca – svarbi regioninė upė tiek gamtiniu, tiek kultūriniu požiūriu. Apsilankymas jos slėnyje leidžia pažinti karstinius reiškinius, vietinę augmeniją ir istoriją, o kartu skatina domėtis ir saugoti šios teritorijos vertybes.
Geografija
Idrijcos upės ilgis - 60 km, baseino plotas - 598 km2 (231 kv. mylios).
Ši upė yra viena iš nedaugelio vietų, kur aptinkamas marmurinis upėtakis (Salmo marmoratus).
Kursas
Idrijcos ištakos yra Mrzla Rupa, nedidelio Vojsko miestelio dalis Idrijos savivaldybėje, vakarų Slovėnijoje, 960 m aukštyje, 3150 pėdų aukštyje.
Nuo ištakų Idrijca teka į pietryčius, o po santakos su Bekos upe pasuka į šiaurės rytus. Paskui, praplaukusi Idrijos miestą, upė pasuka į šiaurės vakarus ir įteka į Sočą Most na Soči, į pietus nuo Tolmino.
Upė Idrijca teka per Idrijos, Čerkno ir Tolmino savivaldybes.
Pagrindiniai intakai
Dauguma Idrijcos upės intakų yra nedideli upeliai. Svarbiausias iš jų - Bača, kurio ilgis 22 km (14 mylių); į Idrijcą jis įteka Tolmino savivaldybės Bača pri Modreju kaime.
Vienas iš jos intakų yra vos 55 m ilgio Jezernicos upė, ištekanti iš Laukinio ežero (slovėniškai Divje jezero).
Galerija
·
Idrijcos upės aukštupys.
·
Tiltas per Idrijcą.
·
Pėsčiųjų tiltas per upę.
·
Baseinas (prie Belkos santakos)
Susiję puslapiai
- Slovėnijos upių sąrašas
Klausimai ir atsakymai
K: Kokios yra Idrijcos upės koordinatės?
A: Idrijcos upės koordinatės yra 49°09′06″ šiaurės platumos 13°44′25″ rytų ilgumos.
K: Kur yra Idrijcos upė?
A: Idrijcos upė yra vakarų Slovėnijoje.
K: Per kokio tipo kalvas teka Idrijcos upė?
A: Idrijcos upė teka per Idrijos kalvas ir Cerkno kalvas.
K: Ar Idrijca yra Sočos upės intakas?
A: Taip, Idrijca yra Sočos upės intakas.
K: Kas yra Idrijcos aukštupio gamtinis parkas?
A: Aukštutinės Idrijcos gamtinis parkas - tai maždaug 30 km ilgio Idrijcos aukštupio teritorija nuo jos ištakų iki Idrijcos miesto. Jis garsėja karstinėmis ypatybėmis ir augalų rūšių įvairove.
Klausimas: Kokia yra karstinių reiškinių reikšmė aukštutinės Idrijcos gamtiniame parke?
A: Aukštutinės Idrijcos gamtinio parko karstinės ypatybės yra svarbios, nes jos prisideda prie vietovės augalų rūšių įvairovės.
K: Kokio ilgio yra Aukštutinės Idrijcos gamtinis parkas?
A: Aukštutinės Idrijcos gamtinio parko ilgis yra apie 30 km.
Ieškoti