JAV Nepriklausomybės diena (Liepos 4-oji) — istorija ir tradicijos
Sužinokite Liepos 4-osios istoriją ir tradicijas: nuo Nepriklausomybės deklaracijos iki paradų, fejerverkų, barbekiu ir patriotinių apeigų JAV.
Jungtinėse Amerikos Valstijose Nepriklausomybės diena, paprastai vadinama Liepos ketvirtąja arba Ketvirtąja, yra šventė, skirta paminėti 1776 m. liepos 4 d. priimtą Nepriklausomybės deklaraciją, kuria buvo paskelbta nepriklausomybė nuo Didžiosios Britanijos karalystės. Nepriklausomybės dieną vyksta daugybė renginių, pavyzdžiui, fejerverkai, paradai, barbekiu, karnavalai, piknikai, koncertai, beisbolo rungtynės, politinės kalbos ir ceremonijos bei įvairūs kiti vieši ir privatūs renginiai. Šiuose renginiuose švenčiama Jungtinių Amerikos Valstijų istorija, valdžia ir tradicijos.
Nepriklausomybės diena - vienintelė Jungtinių Valstijų šventė - yra nacionalinė šventė, pažymima patriotinėmis apeigomis. Nepriklausomybės dienos šventės, kaip ir kiti vasaros teminiai renginiai, dažnai vyksta lauke. Nepriklausomybės diena yra federalinė šventė, todėl tą dieną nedirba visos nepagrindinės federalinės institucijos (pavyzdžiui, pašto tarnyba ir federaliniai teismai). Daugelis politikų šią dieną stengiasi pasirodyti viešame renginyje ir pagirti tautos paveldą, įstatymus, istoriją, visuomenę ir žmones.
Šeimos dažnai švenčia Nepriklausomybės dieną rengdamos piknikus ar kepsnines arba eidamos į juos ir pasinaudodamos laisva diena, o kai kuriais metais ir ilguoju savaitgaliu, susitinka su giminaičiais ir draugais. Žmonės taip pat gali užsiimti smagiais ir atpalaiduojančiais pomėgiais, kaip ir bet kurią kitą laisvą dieną, pavyzdžiui, plaukioti, žvejoti, plaukioti valtimi, degintis saulėje, sportuoti arba tiesiog atsipalaiduoti. Ketvirtąją dieną dirba daug parduotuvių, todėl žmonės gali apsipirkti. Vakare žmonės gali patys leisti fejerverkus. Dekoracijos (pvz., strimelės, balionai ir drabužiai) paprastai būna raudonos, baltos ir mėlynos spalvos, t. y. Amerikos vėliavos spalvos. Paradai dažnai rengiami ryte, o fejerverkai vyksta vakare tokiose vietose kaip parkai, turgavietės ar miestų aikštės.
· 
Nepriklausomybės dieną Majamyje, Floridos valstijoje, Majamio bokštas ne tik rodomas fejerverkų šou, bet ir apšviečiamas patriotine raudona, balta ir mėlyna spalvomis.
·
Niujorko fejerverkų šou, parodytas virš Rytų kaimelio, Manhatane
Liepos 4-ąją amerikiečiai daro šiuos dalykus:
Istorinis kontekstas
Nepriklausomybės deklaracija buvo parengta ir priimta Second Continental Congress (Antrajame kontinentiniame kongrese) Filadelfijoje. Deklaraciją daugiausia parengė Thomas Jefferson, o priėmimo ženklu tradiciškai laikoma 1776 m. liepos 4 d. (nors kai kurios rezoliucijos dėl nepriklausomybės buvo priimtos jau liepos 2 d.). Daugelis dokumentų ir vėlesni renginiai prisidėjo prie šios datos simbolinės reikšmės. Oficialiai daugelis deputatų ir signatarų dokumentus pasirašė vėliau — daugiausia 1776 m. rugpjūčio mėn., tačiau liepos 4-oji tapo kasmetiniu laisvės paminėjimo dienos simboliu.
Kongresas pirmą kartą pripažino Liepos 4-ąją federaline švente 1870 m., o 1938 m. ji tapo mokama federaline švente visiems federaliniams darbuotojams. Per šimtmečius šventė įgavo ir miestų, ir valstijų specifines tradicijas bei nacionalinę reikšmę.
Tradicijos ir papročiai
Be fejerverkų ir paradais, Liepos 4-oji apima daugybę ritualų ir kasdienių veiklų:
- Oficialūs renginiai ir kalbos: vietos vadovai ir nacionaliniai politikai laiko kalbas, rengiamos minėjimo ceremonijos dėl karių ir valstybininkų.
- Vėliavų kėlimas ir patriotinė simbolika: daugelyje namų, verslų ir viešųjų pastatų kabo Amerikos vėliava, dažnai su specialiomis apipavidalinimo priemonėmis.
- Fejerverkai: naktiniai pyragai ir profesionalūs šou miesto centruose pritraukia dideles minias; taip pat daug žmonių raketėmis ir mažesniais pirotechnikos gaminiais švenčia privačiai.
- Piknikai ir barbekiu: šeimų susibūrimai lauke, tradiciniai patiekalai (kepta mėsa, salotos, desertai) ir draugų šventės yra dažni.
- Veteranų ir karinių ceremonijų pagerbimas: kai kuriose vietose rengiami minėjimai, aikštelėse dedamos vainikai prie karių paminklų.
- Sportas bei kultūros renginiai: nuo beisbolo susitikimų iki koncertų lauke ir parodų, miestai siūlo įvairias laisvalaikio pramogas.
- Tradicijos, tokios kaip paradų dalyvavimas, vietinės mugės ir vaikų žaidimai, prisideda prie bendruomenių jausmo stiprinimo.
Saugumas, etika ir aplinkosauga
Nors fejerverkai ir lauko šventės yra linksmi, jos kelia ir saugumo bei aplinkos apsaugos iššūkių. Kiekvienais metais įvyksta sužeidimų dėl neatsargaus pirotechnikų naudojimo. Dėl to daugelyje miestų rekomenduojama fejerverkus leisti tik profesionalams. Taip pat fejerverkai prisideda prie triukšmo, oro taršos ir atliekų susidarymo — vis dažniau pasigirsta iniciatyvų riboti cheminių pirotechnikos priemonių naudojimą arba siūlyti alternatyvas (pvz., lazerių šou).
Taip pat svarbu gerbti vėliavos etiką: vėliava neturėtų liestis prie žemės, ji turėtų būti tinkamai iškeliama ir nusileidžiama, o jei laikoma nenaudojama — deramai saugoma ar paliepta (pvz., sunaikinti pagarbiai, pagal nustatytas gaires).
Kultūrinė reikšmė ir šiuolaikinės diskusijos
Liepos 4-oji yra ne tik patriotinė šventė, bet ir metas refleksijai apie šalies istoriją, laisves ir net tobulinimo poreikius. Kai kurie renginiai akcentuoja vienybę ir integraciją, kiti — pabrėžia nepriklausomybės idealus. Taip pat vyksta diskusijos apie tai, kaip įtraukti įvairias bendruomenes, atsižvelgiant į šalies etninę ir kultūrinę įvairovę.
Ką dažniausiai daro amerikiečiai?
- Rengia arba lanko piknikus ir barbekiu su šeima ir draugais.
- Aplanko paradas ir miesto renginius bei klausosi vietinių koncertų.
- Žiūri arba patys leidžia fejerverkus (ten, kur tai saugu ir teisėta).
- Ukaižo Amerikos vėliavą, dėvi patriotinius rūbus ir papuošimus (raudona, balta, mėlyna).
- Dalijasi istorijos skaitymais — viešai skaitomos Nepriklausomybės deklaracijos ištraukos ir kiti istoriniai tekstai.
- Lanko šeimos susitikimus, plačiai keliauja — Liepos 4-oji yra populiarus kelionių laikotarpis.
- Stebi sporto rungtynes, ypač beisbolą, kuris tradiciškai siejamas su amerikietiška kultūra.
- Dalijasi socialiniais tinklais, dalyvauja bendruomenės projektuose arba savanoriauja.
Nepriklausomybės diena išlieka viena ryškiausių Jungtinių Valstijų kultūrinių švenčių: ji vienu metu primena apie istorinius įvykius ir suteikia progą susiburti, paminėti laisvę bei pasidžiaugti bendruomenės gyvenimu.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Nepriklausomybės diena?
A: Nepriklausomybės diena - tai JAV šventė, skirta paminėti 1776 m. liepos 4 d. priimtą Nepriklausomybės deklaraciją, kuria paskelbta trylikos kolonijų nepriklausomybė nuo Didžiosios Britanijos.
K: Kokie renginiai vyksta Nepriklausomybės dieną?
A: Nepriklausomybės dieną vyksta daugybė renginių, pavyzdžiui, fejerverkai, paradai, kepsninės, karnavalai, piknikai, koncertai, beisbolo rungtynės, politinės kalbos ir ceremonijos.
K: Ar tai federalinė šventė?
A: Taip, tai federalinė šventė, todėl tą dieną nedirba visos nepagrindinės federalinės institucijos (pvz., paštas ir federaliniai teismai).
K.: Kaip švenčia šeimos?
A: Šeimos dažnai švenčia Nepriklausomybės dieną rengdamos piknikus arba kepsnines ir naudodamosi laisvadieniais, kad galėtų susitikti su giminaičiais ir draugais. Žmonės taip pat gali užsiimti smagia veikla, pavyzdžiui, plaukioti, žvejoti, plaukioti valtimi ar sportuoti.
K: Ar šią dieną parduotuvės dirba?
Atsakymas: Taip, ketvirtąją daugelis parduotuvių dirba, todėl žmonės gali apsipirkti.
K: Kokių spalvų dekoracijos paprastai naudojamos šiai šventei?
Atsakymas: Dekoracijos (pvz., strimelės, balionai ir drabužiai) paprastai būna raudonos, baltos ir mėlynos spalvos - Amerikos vėliavos spalvos.
K: Kur galima rasti šiai šventei skirtų fejerverkų?
A: Fejerverkai rengiami vakare tokiose vietose kaip parkai, mugės ar miestų aikštės.
Ieškoti