Neformalios klaidos: apibrėžimas, tipai ir pavyzdžiai

Sužinokite, kas yra neformalios klaidos, jų tipai ir aiškūs pavyzdžiai — atpažinkite logines spragas, išvenkite argumentacijos klaidų ir pagerinkite mąstymą.

Neformalioji klaida – tai argumentas, kurio prielaidos nepagrindžia siūlomos išvados. Neformalios klaidos dažnai atsiranda dėl argumentacijos klaidų: prielaidos neteisingai susiejamos su išvada arba prielaidos neaptaria visų reikšmingų aplinkybių. Priešingai nei formalioji klaida, neformalioji klaida yra susijusi su išvados turiniu ir kalbos vartojimu, nes propozicijoms išdėstyti naudojama natūrali kalba; ji leidžia pasakyti daugiau, nei galima išreikšti formaliosios logikos simbolika. Visose neformaliosiose dedukcinio samprotavimo klaidose yra esminis prielaidų ir išvados neatitikimas: dėl to argumentas tampa negaliojantis. Dažna priežastis – paslėpta bendra prielaida; jei tokia bendra prielaida būtų aiškiai išreikšta ir pagrįsta, argumentas galėtų tapti pagrįstas.

Indukcinės neformalios klaidos skiriasi nuo dedukcinių, nes pagrindinis klausimas čia yra ne paslėptų prielaidų buvimas, o indukcinis ryšio stiprumas tarp prielaidų ir išvados. Indukciniame samprotavime iš patirčių bandoma daryti išvadas apie platesnes populiacijas; klaidos dažnai kyla iš duomenų nepakankamumo arba neteisingos reprezentatyvumo interpretacijos. Pavyzdžiui, skuboto apibendrinimo klaidą galima apytiksliai apibūdinti taip:

p) S yra P

p) S taip pat yra Q

c) todėl visi Ps taip pat yra Qs

Jei P ir Q populiacijos yra per didelės, kad jas būtų galima visiškai ištirti, teiginys yra indukcinis. Skubotas apibendrinimas atsiranda, kai atrankos imtis (S) yra per maža arba nereprezentatyvi, kad pagrįstų išvadą apie visą populiaciją. Svarbu atskirti samprotavimo principą (dedukcinį arba indukcinį) ir konkrečias argumento prielaidas: ne kiekviena indukcinė išvada yra klaidinga, bet klaidingas indukcijos taikymas – dažnas informacijos misinterpretacijos šaltinis.

Dažniausi neformalių klaidų tipai ir pavyzdžiai

• Ad hominem (puolimas prieš asmenį): vietoj argumento turinio užginčijamas autoriaus asmuo. Pavyzdys: „Jo moksliniai teiginiai negalimi, nes jis nėra populiarus.“ Problema – tai nesusiję su paties argumento pagrįstumu.
• Straw man (klastotė arba „šiaudinė statula“): priešininko argumentas iškraipomas taip, kad būtų lengva jį paneigti, o ne ginčijamas tikrasis teiginys.
• Netinkamas priežastingumas (post hoc / falsa causa): daroma prielaida, kad vienas įvykis sukėlė kitą tik todėl, kad jį iš karto sekė. Pavyzdys: „Po to, kai įmonė pakeitė logotipą, pardavimai sumažėjo, taigi logotipas kaltas.“
• Apgaulinga dichotomija (false dilemma): situacija pristatoma tarsi būtų tik du alternatyvūs pasirinkimai, nors galimų sprendimų daugiau.
• Argumentas iš autoriteto (appeal to authority): teiginys laikomas tiesa tik todėl, kad jį palaiko autoritetas, net jei autoriteto sritis neaktuali arba nėra nepriklausomų įrodymų.
• Argumentas iš emocijų (appeal to emotion): bandoma įtikinti veikiant emocijas vietoje racionalių įrodymų (baikit mėginti, pavyzdžiui, su kaltės ar baimės manipuliacijomis).
• Begging the question (petitio principii): išvada yra paslėpta prielaidoje—argumentas suktai grįžta į save.
• Ekviokacija (equivocation): vienas žodis vartojamas skirtingomis reikšmėmis argumento grandyje, sukeldamas klaidingą išvadą.
• Slidinėjanti rampa (slippery slope): teigiama, kad tam tikras veiksmas neabejotinai sukels grandinę nepageidaujamų įvykių, be pateisinimo tarpinių priežasčių.

Kaip atpažinti ir kritiškai vertinti neformalią klaidą

• Pažymėkite, ar prielaidos tikrai sieja su išvada — ar ryšys logiškai pagrįstas?
• Išsiaiškinkite galimas paslėptas prielaidas; užduokite klausimą: „Kas dar turi būti tiesa, kad ši išvada būtų teisinga?“
• Tikrinkite duomenų imties dydį ir reprezentatyvumą, ypač indukciniuose teiginiuose (ar ne apie skubotą apibendrinimą kalbame?).
• Atkreipkite dėmesį į kalbos dviprasmybes ir žodžių reikšmių kaitą (ekviokacija).
• Skirkite faktus nuo emocinių patoso elementų — ar argumentas grįstas įrodymais ar manipuliacija?
• Vertinkite priežastinius ryšius kritiškai: ar siūlomas priežasties-paaiškinimo mechanizmas yra pagrįstas?

Kodėl svarbu atpažinti neformalias klaidas

Neformalių klaidų atpažinimas svarbus tiek kasdieniame bendravime, tiek moksle, žiniasklaidoje, teisėje ir politikoje. Jos gali klaidinti sprendimus, menkinti diskusijos kokybę ir skleisti neteisingas išvadas. Kritinis mąstymas ir logikos pagrindų supratimas padeda geriau formuoti argumentus, atpažinti manipuliacijas ir priimti pagrįstesnius sprendimus.

Kaip išvengti neformalių klaidų rašant ir kalbant

• Aiškiai išdėstykite savo prielaidas ir, kai įmanoma, jas pagrįskite faktais arba nuorodomis į patikimus šaltinius.
• Venkite emocijų manipulacijos ir aiškiai atskirkite nuomonę nuo fakto.
• Patikrinkite, ar jūsų argumentas nepasikliauja vien nepatikimu autoritetu ar vienu pavyzdžiu.
• Prieš darydami plačias išvadas, įvertinkite imčių dydį bei įvairovę.
• Prašykite išaiškinimų ir alternatyvių paaiškinimų; mokykitės atpažinti, kada trūksta tarpinių grandžių priežasties grandinėje.

Neformalių klaidų pažinimas ir taisymas – praktinis įgūdis, kurį galima lavinti analizuojant realius argumentus, lyginant pavyzdžius ir taikant paprastus tikrinimo principus, aptartus aukščiau. Tai padeda vystyti aiškesnį mąstymą ir skaidresnę komunikaciją.

Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Kas yra neformali klaidinga nuomonė?

K: Kuo ji skiriasi nuo formalios klaidos?

K: Kokie yra neformalių klaidų pavyzdžiai?

K: Kas yra skubotas apibendrinimas?

K: Kas yra dviprasmybė?

K: Kokios yra dviprasmybės klaidos?

Paieška pagal raidę