Izolobalio principas
Izolobalio principas (dar vadinamas izolobalio analogija) - tai būdas numatyti organometalinių junginių jungimosi savybes. Organometalinėje chemijoje jis siejamas su organinių ligandų, galinčių jungtis su neorganiniais molekuliniais fragmentais, struktūra. Roaldas Hofmanas (Roald Hoffmann) molekulinius fragmentus apibūdino kaip izobalinius, "jei ribinių orbitalių skaičius, simetrijos savybės, apytikslė energija ir forma bei elektronų skaičius jose yra panašūs - ne identiški, bet panašūs". Mažiau žinomų fragmentų ryšį ir reaktyvumą galima nuspėti pagal geriau žinomų fragmentų ryšį ir reaktyvumą, jei abu molekuliniai fragmentai turi panašias pasienio orbitales, didžiausią užimtą molekulinę orbitalę (HOMO) ir mažiausią neužimtą molekulinę orbitalę (LUMO). Izolobaliniai junginiai yra analogiški izoelektroniniams junginiams, kurie turi tą patį valentinių elektronų skaičių ir tą pačią struktūrą. Izolobalinių struktūrų grafinis pavaizdavimas, kai izolobalinės poros sujungtos dvigalve rodykle, po kuria yra pusė orbitalės, pateiktas 1 paveiksle.
Už darbą, susijusį su izoliobaline analogija, 1981 m. Hoffmannui buvo paskirta Nobelio chemijos premija, kurią jis pasidalijo su Kenichi Fukui. Savo Nobelio premijos paskaitoje Hoffmannas pabrėžė, kad izolobalinė analogija yra naudingas, tačiau paprastas modelis. Tam tikrais atvejais jis nepasiteisina.
1 pav. 1. Pagrindinis izolobalinės analogijos pavyzdys.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra izolobalio principas?
A: Izolobalio principas (dar vadinamas izolobalio analogija) - tai būdas numatyti organometalinių junginių jungimosi savybes. Jis susieja organinių ligandų, galinčių jungtis su neorganinių molekulių fragmentais, struktūrą, lyginant jų didžiausią užimtą molekulinę orbitalę (HOMO) ir mažiausią neužimtą molekulinę orbitalę (LUMO).
K: Kas pasiūlė izolobalio principą?
A: Roaldas Hoffmannas pasiūlė izolobalio principą.
K: Kaip jis susijęs su izoelektroniniais junginiais?
Atsakymas: Izolobaliniai junginiai yra analogiški izoelektroniniams junginiams, kurie turi tą patį valentinių elektronų skaičių ir tą pačią struktūrą.
Klausimas: Ką Hoffmannas gavo už darbą, susijusį su šia koncepcija?
A.: Už darbą, susijusį su izoliobalų analogija, 1981 m. Hoffmannui buvo paskirta Nobelio chemijos premija, kurią jis pasidalijo su Kenichi Fukui.
K: Kaip Hoffmannas apibūdino molekulinius fragmentus?
A: Hoffmannas molekulinius fragmentus apibūdino kaip izolobalinius, "jei ribinių orbitalių skaičius, simetrijos savybės, apytikslė energija ir forma bei elektronų skaičius jose yra panašūs - ne identiški, bet panašūs".
Klausimas: Kaip šį modelį galima naudoti, norint numatyti jungimąsi ir reaktyvumą?
Atsakymas: Mažiau žinomų dalių jungimąsi ir reaktyvumą galima nuspėti pagal geriau žinomų dalių jungimąsi ir reaktyvumą, jei jų ribinės orbitalės yra panašios.
K: Ar šis modelis visada veikia teisingai?
Atsakymas: Ne, tam tikrais atvejais jis neveikia.
