Ja, vi elsker dette landet — Norvegijos himnas: kilmė, žodžiai ir melodija

Atraskite Norvegijos himną "Ja, vi elsker dette landet" — kilmė, Bjørnsono žodžiai ir Nordraak melodija, tekstas su vertimu ir įžvalgi muzikinė analizė.

"Ja, vi elsker dette landet" (liet. "Taip, mes mylime šią šalį") yra Norvegijos himnas. Daina dažnai vadinama trumpai "Ja, vi elsker" arba tiesiog "Taip, mes mylime".

Kilmė ir kūrėjai

Žodžius parašė Bjørnstjerne Bjørnson, o melodiją – jo pusbrolis Rikard Nordraak. Bjørnson piešė pirmuosius posmus ir idėjas maždaug nuo 1859 m., o Nordraak muziką sukūrė ir dainą publikai pristatė 1864 m. Nordraak (1842–1866) paliko nedidelį, bet reikšmingą kūrybinį palikimą; jis mirė jaunas, bet melodija tapo itin populiari. Bjørnson vėliau buvo apdovanotas Nobelio premija literatūroje (1903 m.), o jo eilėraščiai ir patriotiniai tekstai stipriai paveikė Norvegijos tautinę tapatybę.

Pirmasis atlikimas ir statusas

Melodija ir žodžiai pirmą kartą buvo viešai atlikti 1864 m. per Konstitucijos dienos (17 May) minėjimus. Per ilgą laiką daina tapo šalies simboliu ir iš esmės pripažinta nacionaliniu himnu. Oficialaus įstatymo, kuris formaliai paskelbtų ją valstybiniu himnu, Norvegija neturi – daina yra de facto himnas, plačiai naudojama valstybiniuose ir visuomeniniuose renginiuose.

Žodžiai ir jų prasmė

"Ja, vi elsker dette landet,
som det stiger frem,
furet, værbitt over vannet,
med de tusen hjem,
elsker, elsker det og tenker,
på vår far og mor,
på den saganatt som senker,
drømmer på vår jord,
på den saganatt som senker,
senker drømmer på vår jord."

Grubiai išversta į lietuvių kalbą:

"Taip, mes mylime šią šalį,
kaip ji kyla prieš mus,
raukšlėta, nuo vėjo nudeginta virš vandenų,
su tūkstančiais namų,
mylime ją, mylime ją ir galvojame
apie mūsų tėvą ir motiną,
apie tą sagos naktį, kuri nusileidžia
ir palieka sapnus ant mūsų žemės,
apie tą sagos naktį, kuri nusileidžia,
nusileidžia sapnus ant mūsų žemės."

Originalūs žodžiai vaizduoja Norvegijos kraštovaizdį (pvz., „furet, værbitt“ – „rūgštus, oro nugairintas/nuotėkintas“, t. y. audrų nugairintas paviršius, uolos ir kalvos), tautos istoriją ir jausmą užuojautos bei ištikimybės savo šaliai ir šeimai. Posmai primena apie praeities sagas, kovas ir laisvės troškimą – temą, kuri XIX a. Norvegijoje buvo itin svarbi tautiniam atgimimui.

Atlikimo praktika

Himnas sudarytas iš kelių posmų; neretai scenoje arba per nacionalines šventes skamba tik keli iš jų. Dažniausiai atliekami 1., 7. ir 8. posmai, kartais – vien tik pirmasis ir paskutiniai posmai. Yra ir trumpesnių instrumentinių aranžuočių bei anglų ar kitų kalbų vertimų, tačiau originalas galingiausiai perteikia kūrinio nuotaiką.

Reikšmė ir kritika

• Simbolinė reikšmė: himnas įkūnija patriotizmą ir istorijos suvokimą; jis stiprina bendrąją Norvegijos nacionalinę tapatybę.
• Kintantys kontekstai: kai kurie posmai yra istoriškai specifiniai ir kartais aptarinėjami modernioje visuomenėje dėl jų militaristinių arba romantizuotų vaizdinių. Vis dėlto daugeliui norvegų himnas išlieka svarbiu tautos simboliu.

Trumpai: "Ja, vi elsker dette landet" – XIX a. sukurtas patriotiškas kūrinys, sujungiantis Bjørnson žodžius ir Nordraak melodiją. Nors jis neturi teisinio statuso kaip vienintelis oficialus himnas, praktiškai šalyje tai yra pagrindinė himno forma, atliekama svarbiausiomis progomis ir švenčių metu.

Klausimai ir atsakymai

K: Kaip vadinasi XIX a. Norvegijos patriotinė daina?

K: Kas parašė šios dainos žodžius?

K: Kas sukūrė šios dainos muziką?

K: Kada ši daina tapo oficialiu Norvegijos himnu?

Klausimas: Kiek laiko prieš tapdama oficialiu Norvegijos himnu ji buvo laikoma de facto Norvegijos himnu?

K: Kokios kitos dainos buvo laikomos Norvegijos himnais greta "Ja, vi elsker dette landet"?

Paieška pagal raidę