Bjørnstjerne Bjørnson — Nobelio laureatas, Norvegijos himno autorius (1832–1910)
Bjørnstjerne Bjørnson (1832–1910) — norvegų rašytojas ir dramaturgas, 1903 m. Nobelio literatūros premijos laureatas ir Norvegijos himno „Taip, mes mylime šią žemę“ autorius.
Bjørnstjerne Martinius Bjørnson (gimė 1832 m. gruodžio 8 d. Kvikne, Norvegijoje – mirė 1910 m. balandžio 26 d. Paryžiuje, Prancūzijoje) – norvegų dramaturgas, rašytojas ir poetas, 1903 m. gavęs Nobelio literatūros premiją. Bjørnsonas išgarsėjo tiek kaip scenos autorius, tiek kaip romanistas ir visuomenės veikėjas; jis turėjo didelę įtaką Norvegijos literatūrai ir tautiniam sąmoningumui.
Gyvenimas ir šeima
Jo tėvas buvo liuteronų dvasininkas, nors pats Bjørnsonas vėliau atmetė organizuotą religiją ir kritikavo dogmatizmą. Jis buvo susituokęs su garsiąja teatro aktore Karoline Reimers; jų sūnus Bjørnas (Bjørn Bjørnson) taip pat tapo žinomu aktoriumi ir režisieriumi, pasirodžiusiu ir ankstyvuosiuose nebyliojo kino filmuose. Jų duktė Bergljot ištekėjo už Henriko Ibseno sūnaus Sigurdo, todėl Bjørnsono šeima buvo glaudžiai susijusi su Norvegijos kultūrine elito aplinka.
Išsilavinimas ir ankstyvoji kūryba
Bjørnsonas mokėsi gimnazijoje Heltbergs Studentfabrikk Osle, kur tarp jo bendraklasių buvo ir Henrikas Ibsenas. Vėliau jis trumpai studijavo Oslo universitete, tačiau studijas metė ir pradėjo literatūrinę bei publicistinę karjerą. Dvidešimties metų pradžioje rašė literatūros apžvalgas laikraščiui "Morgenbladet". Būdamas apie 25-erių jis parašė savo pirmąją pastatytą pjesę Mellem Slagene („Tarp mūšių“).
Literatūra ir teatro kūryba
Bjørnsonas rašė tiek scenos kūrinius, tiek romanus ir eilėraščius. Jis siekė, kad teatras ir literatūra atspindėtų socialines problemas bei skatintų moralinę ir politinę diskusiją. Jo pjesė Paul Lange og Tora Parsberg buvo kvietimas į politinę toleranciją, o pjesė På Guds veie („Dievo keliu“) – į religinę toleranciją. Tarptautinio pripažinimo jam atnešė pasakojimai ir romanai apie Norvegijos valstiečių gyvenimą: vienas žinomiausių jo romanų Synnöve Solbakken buvo ekranizuotas kelis kartus, o šalia jo plačiai skaitomas romanas Arne ir kiti kūriniai sustiprino jo reputaciją kaip tautinio realizmo atstovo.
Bjørnsonas taip pat dirbo teatro režisieriumi, buvo aktyvus režisūros ir aktorystės srityje bei redagavo laikraščius. Vėliau jis tapo laikraščio Aftenbladet redaktoriumi ir rašė energingus liberalius straipsnius, kuriuose kritikavo konservatyvias jėgas ir gynė demokratines vertybes.
Politika, skandalai ir tarptautinė veikla
Bjørnsonas aktyviai reiškėsi politikoje ir visuomeninėse diskusijose: jis gynė žmogaus teises, religijos laisvę ir politinę toleranciją, buvo ryškus nacionalinių ambicijų ir demokratinių reformų šalininkas. Tarptautiniu mastu jis ryžtingai stojo į Dreyfuso gynėjų pusę – atvirai gynė Alfredą Dreyfusą, kas tuomet kėlė didelį susidomėjimą ir pasipriešinimą.
Be aktyvios publicistikos ir viešųjų kalbų, Bjørnsonas daug keliavo Europoje, palaikė ryšius su kitų šalių intelektualais ir politikais, dažnai reiškėsi dėl tautinių ir socialinių klausimų. 1903 m. jam buvo suteikta Nobelio premija už reikšmingą ir įvairiapusę literatūrinę kūrybą, kuri padarė įtaką Norvegijos kultūrai ir literatūrai.
Paveldas ir reikšmė
Bjørnsonas laikomas vienu iš svarbiausių Norvegijos literatūros figūrų – kartu su Henrik Ibsenu, Jonas Lie ir Alexander Kielland jis sudaro vadinamąją XIX a. Norvegijos literatūros kartą, kuri formavo modernią norvegų kultūrą. Jo eilėraštis „Taip, mes mylime šią žemę“ („Ja, vi elsker dette landet“) tapo nacionaliniu himnu ir išliko svarbiu tautos identiteto simboliu; himno melodiją sukūrė Rikard Nordraak.
Bjørnsono kūryba pasižymi grynais pasakojimo motyvais, aiškia kalba ir tvirtu moraliniu tonu – jis dažnai gynė paprasto žmogaus teises ir pabrėžė tautos kultūros vertę. Jo literatūrinis palikimas įtraukia pjeses, romanus, poemes, politines esė ir publicistiką.
Mirė 1910 m. balandžio 26 d. Paryžiuje, Prancūzijoje). Jam buvo 77 metai.
Knygos
- Synnöve Solbakken (1857, romanas)
- En glad Gut (1860, romanas)
- Sigurd Slembe (1862, epinė poema)
- Fiskerjenten (1868 m., romanas)
- Digte og sange (1870, eilėraščiai)
- Arnljot Gelline (1870, epinė poema)
- Magnhild (1877, romanas)
- The Bridal March, and other Stories (1882, apsakymai)
- Kapitonas Mansana ir kitos istorijos (1882, apsakymai)
- "Žuvėdra" (1882, romanas)
- Geležinkelis ir šventorius (1882, romanas)
- Det flager i byen og på havnen (Kurtų paveldas) (1884, romanas)
- På Guds veje (1889, romanas)
- Geografi og Kærlighed (1889, romanas)
- Trys komedijos (1925, pjesių rinkinys, išleistas pomirtiniu tiražu)
- Trys dramos (1925, pjesių rinkinys, išleistas pomirtiniu tiražu)
Žaidžia
- Mellem Slagene (Tarp mūšių) (1857)
- Halte-Hulda (1858 m.)
- Kong Sverre (Karalius Sverrė) (1861 m.)
- De Nygifte (1865)
- Arne: Norvegijos kaimo gyvenimo apybraiža (1866)
- Laimingas berniukas: Pasakojimas apie Norvegijos valstiečių gyvenimą (1870)
- En fallit (A Bankruptcy) (1874)
- Redaktøren (Redaktorius) (1874)
- Kongen (Karalius) (1877 m.)
- Kaptejn Mansana (Kapitonas Mansana) (1878 m.)
- Det nye System (Naujoji sistema) (1879)
- Leonarda (1879 m.)
- Vestuvių maršas (1882)
- En Handske (Pirštinė) (1883)
- Virš Ævne (Beyond Powers) (1889)
- Virš Ævne II (Beyond Powers II) (1895)
- Laboremus (1901 m.)
- "Storhove" (1902 m.)
- Daglannet (Dago ūkis) (1904 m.)
| · v · t · e Nobelio literatūros premijos laureatai | |
| 1901 – 1925 | Prudhomme (1901) - Mommsen (1902) - Bjørnson (1903) - F. Mistral / Echegaray (1904) - Sienkiewicz (1905) - Carducci (1906) - Kipling (1907) - Eucken (1908) - Lagerlöf (1909) - Heyse (1910) - Maeterlinck (1911) - Hauptmann (1912) - Tagore (1913) - be apdovanojimo (1914) - Rolland (1915) - Heidenstam (1916) - Gjellerup / Pontoppidan (1917) - apdovanojimo nėra (1918) - Spitteler (1919) - Hamsun (1920) - France (1921) - Benavente (1922) - Yeats (1923) - Reymont (1924) - Shaw (1925) |
| 1926 – 1950 | Deledda (1926) - Bergsonas (1927) - Undsetas (1928) - Mannas (1929) - Lewisas (1930) - Karlfeldtas (1931) - Galsworthy (1932) - Buninas (1933) - Pirandello (1934) - apdovanojimų nėra (1935) - O'Neillas (1936) - Martinas du Gardas (1937) - Buckas (1938) - Sillanpää (1939) - apdovanojimų nėra (Antrasis pasaulinis karas) - Jensenas (1944) - Dž. Mistral (1945) - Hesse (1946) - Gide (1947) - Eliot (1948) - Faulkner (1949) - Russell (1950) |
| 1951 – 1975 | Lagerkvistas (1951) - Mauriacas (1952) - Čerčilis (1953) - Hemingvėjus (1954) - Laxness (1955) - Jiménezas (1956) - Camus (1957) - Pasternakas (1958) - Quasimodo (1959) - Perse (1960) - Andričius (1961) - Steinbeckas (1962) - Seferis (1963) - Sartras (1964) - Šolochovas (1965) - Agnonas / Sachsas (1966) - Asturias (1967) - Kawabata (1968) - Beketas (1969) - Solženicynas (1970) - Neruda (1971) - Böllas (1972) - White'as (1973) - Johnsonas / Martinsonas (1974) - Montale (1975) |
| 1976 – 2000 | Bellow (1976) - Aleixandre (1977) - Singer (1978) - Elytis (1979) - Miłosz (1980) - Canetti (1981) - García Márquez (1982) - Golding (1983) - Seifert (1984) - Simon (1985) - Soyinka (1986) - Brodsky (1987) - Mahfouz (1988) - Cela (1989) - Paz (1990) - Gordimer (1991) - Walcott (1992) - Morrison (1993) - Ōe (1994) - Heaney (1995) - Szymborska (1996) - Fo (1997) - Saramago (1998) - Grass (1999) - Gao (2000) |
| 2001 m. - dabar | Naipaulas (2001) - Kertészas (2002) - Coetzee (2003) - Jelinek (2004) - Pinteris (2005) - Pamukas (2006) - Lessing (2007) - Le Clézio (2008) - Müller (2009) - Vargas Llosa (2010) - Tranströmer (2011) - Mo (2012) - Munro (2013) - Modiano (2014) - Aleksejevič (2015) - Dylan (2016) - Ishiguro (2017) - be oficialaus apdovanojimo Condé (Naujosios akademijos premija) (2018) - Tokarczuk (2018) - Handke (2019) - Glück (2020) |
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas buvo Bjّrnstjerne Martinius Bjّrnson?
A: Bjّrnstjerne Martinius Bjّrnson buvo norvegų dramaturgas, rašytojas ir poetas, 1903 m. gavęs Nobelio literatūros premiją.
K: Kokia jo šeimos kilmė?
A: Jo tėvas buvo liuteronų dvasininkas, tačiau Bjّrnsonas atmetė organizuotą religiją. Jis vedė Karoliną Reimers, garsią teatro aktorę, o jų sūnus Bjّrn taip pat sėkmingai vaidino teatro scenoje ir pasirodė keliuose ankstyvuosiuose nebyliojo kino filmuose. Jų duktė Bergljot ištekėjo už Henriko Ibseno sūnaus Sigurdo.
K: Kur jis mokėsi mokykloje?
A: Mokėsi gimnazijoje Heltbergs Studentfabrikk Osle kartu su Henriku Ibsenu, bet metė studijas Oslo universitete. Iki dvidešimties metų rašė literatūros apžvalgas Norvegijos laikraščiui "Morgenbladet".
Klausimas: Koks yra vienas žinomiausių jo kūrinių?
A: Tarptautiniu mastu jis geriausiai žinomas dėl savo pasakojimų apie Norvegijos valstiečių gyvenimą. Jo romanas "Synnِve Solbakken" buvo ekranizuotas tris kartus.
K: Kokia dar veikla, be rašymo, jis užsiėmė?
A: Be rašymo, Bjّrnsonas taip pat dirbo teatro režisieriumi, o vėliau buvo kito laikraščio Aftenbladet redaktorius, kur rašė ugningus liberalius redakcinius straipsnius ir aistringai gynė Alfredą Dreyfusą.
K: Kokią poemą jis parašė, tapusią Norvegijos himnu?
A: Jis parašė eilėraštį "Taip mes mylime šią žemę", kuris tapo Norvegijos himnu.
K: Kaip jis mirė?
A: Jo mirties priežastis nežinoma.
Ieškoti