Bjørnstjerne Bjørnson

Bjørnstjerne Martinius Bjørnson (gimė 1832 m. gruodžio 8 d. Kvikne, Norvegijoje - mirė 1910 m. balandžio 26 d. Paryžiuje, Prancūzijoje) - norvegų dramaturgas, rašytojas ir poetas, 1903 m. gavęs Nobelio literatūros premiją.

Jo tėvas buvo liuteronų dvasininkas, tačiau Bjørnsonas atmetė organizuotą religiją. Jis vedė Karoliną Reimers, garsią teatro aktorę, ir jų sūnus Bjørnas taip pat sėkmingai vaidino teatro scenoje bei pasirodė keliuose ankstyvuosiuose nebyliojo kino filmuose. Jų duktė Bergljot ištekėjo už Henriko Ibseno sūnaus Sigurdo.

Jis mokėsi gimnazijoje Heltbergs Studentfabrikk Osle, kartu su Henriku Ibsenu, tačiau metė studijas Oslo universitete. Dvidešimties metų pradžioje rašė literatūros apžvalgas Norvegijos laikraščiui "Morgenbladet". Būdamas 25-erių parašė savo pirmąją pastatytą pjesę "Mellem Slagene" ("Tarp mūšių"). Jo pjesė Paul Lange og Tora Parsberg pasisakė už politinę toleranciją, o På Guds veie ("Dievo keliu") - už religinę toleranciją. Tarptautiniu mastu jis labiausiai žinomas dėl savo pasakojimų apie Norvegijos valstiečių gyvenimą. Jo romanas "Synnöve Solbakken" buvo ekranizuotas tris kartus. Bjørnsonas taip pat dirbo teatro režisieriumi, vėliau buvo kito laikraščio Aftenbladet redaktorius, kur rašė ugningus liberalius straipsnius ir aistringai gynė Alfredą Dreyfusą. Jo eilėraštis "Taip, mes mylime šią žemę" yra Norvegijos himnas.

Jo mirties priežastis nežinoma.

Knygos

  • Synnöve Solbakken (1857, romanas)
  • En glad Gut (1860, romanas)
  • Sigurd Slembe (1862, epinė poema)
  • Fiskerjenten (1868 m., romanas)
  • Digte og sange (1870, eilėraščiai)
  • Arnljot Gelline (1870, epinė poema)
  • Magnhild (1877, romanas)
  • The Bridal March, and other Stories (1882, apsakymai)
  • Kapitonas Mansana ir kitos istorijos (1882, apsakymai)
  • "Žuvėdra" (1882, romanas)
  • Geležinkelis ir šventorius (1882, romanas)
  • Det flager i byen og på havnen (Kurtų paveldas) (1884, romanas)
  • På Guds veje (1889, romanas)
  • Geografi og Kærlighed (1889, romanas)
  • Trys komedijos (1925, pjesių rinkinys, išleistas pomirtiniu tiražu)
  • Trys dramos (1925, pjesių rinkinys, išleistas pomirtiniu tiražu)

Žaidžia

  • Mellem Slagene (Tarp mūšių) (1857)
  • Halte-Hulda (1858 m.)
  • Kong Sverre (Karalius Sverrė) (1861 m.)
  • De Nygifte (1865)
  • Arne: Norvegijos kaimo gyvenimo apybraiža (1866)
  • Laimingas berniukas: Pasakojimas apie Norvegijos valstiečių gyvenimą (1870)
  • En fallit (A Bankruptcy) (1874)
  • Redaktøren (Redaktorius) (1874)
  • Kongen (Karalius) (1877 m.)
  • Kaptejn Mansana (Kapitonas Mansana) (1878 m.)
  • Det nye System (Naujoji sistema) (1879)
  • Leonarda (1879 m.)
  • Vestuvių maršas (1882)
  • En Handske (Pirštinė) (1883)
  • Virš Ævne (Beyond Powers) (1889)
  • Virš Ævne II (Beyond Powers II) (1895)
  • Laboremus (1901 m.)
  • "Storhove" (1902 m.)
  • Daglannet (Dago ūkis) (1904 m.)

·         v

·         t

·         e

Nobelio literatūros premijos laureatai

1901 – 1925

Prudhomme (1901) - Mommsen (1902) - Bjørnson (1903) - F. Mistral / Echegaray (1904) - Sienkiewicz (1905) - Carducci (1906) - Kipling (1907) - Eucken (1908) - Lagerlöf (1909) - Heyse (1910) - Maeterlinck (1911) - Hauptmann (1912) - Tagore (1913) - be apdovanojimo (1914) - Rolland (1915) - Heidenstam (1916) - Gjellerup / Pontoppidan (1917) - apdovanojimo nėra (1918) - Spitteler (1919) - Hamsun (1920) - France (1921) - Benavente (1922) - Yeats (1923) - Reymont (1924) - Shaw (1925)

1926 – 1950

Deledda (1926) - Bergsonas (1927) - Undsetas (1928) - Mannas (1929) - Lewisas (1930) - Karlfeldtas (1931) - Galsworthy (1932) - Buninas (1933) - Pirandello (1934) - apdovanojimų nėra (1935) - O'Neillas (1936) - Martinas du Gardas (1937) - Buckas (1938) - Sillanpää (1939) - apdovanojimų nėra (Antrasis pasaulinis karas) - Jensenas (1944) - Dž. Mistral (1945) - Hesse (1946) - Gide (1947) - Eliot (1948) - Faulkner (1949) - Russell (1950)

1951 – 1975

Lagerkvistas (1951) - Mauriacas (1952) - Čerčilis (1953) - Hemingvėjus (1954) - Laxness (1955) - Jiménezas (1956) - Camus (1957) - Pasternakas (1958) - Quasimodo (1959) - Perse (1960) - Andričius (1961) - Steinbeckas (1962) - Seferis (1963) - Sartras (1964) - Šolochovas (1965) - Agnonas / Sachsas (1966) - Asturias (1967) - Kawabata (1968) - Beketas (1969) - Solženicynas (1970) - Neruda (1971) - Böllas (1972) - White'as (1973) - Johnsonas / Martinsonas (1974) - Montale (1975)

1976 – 2000

Bellow (1976) - Aleixandre (1977) - Singer (1978) - Elytis (1979) - Miłosz (1980) - Canetti (1981) - García Márquez (1982) - Golding (1983) - Seifert (1984) - Simon (1985) - Soyinka (1986) - Brodsky (1987) - Mahfouz (1988) - Cela (1989) - Paz (1990) - Gordimer (1991) - Walcott (1992) - Morrison (1993) - Ōe (1994) - Heaney (1995) - Szymborska (1996) - Fo (1997) - Saramago (1998) - Grass (1999) - Gao (2000)

2001 m. - dabar

Naipaulas (2001) - Kertészas (2002) - Coetzee (2003) - Jelinek (2004) - Pinteris (2005) - Pamukas (2006) - Lessing (2007) - Le Clézio (2008) - Müller (2009) - Vargas Llosa (2010) - Tranströmer (2011) - Mo (2012) - Munro (2013) - Modiano (2014) - Aleksejevič (2015) - Dylan (2016) - Ishiguro (2017) - be oficialaus apdovanojimo Condé (Naujosios akademijos premija) (2018) - Tokarczuk (2018) - Handke (2019) - Glück (2020)

Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Kas buvo Bjّrnstjerne Martinius Bjّrnson?


A: Bjّrnstjerne Martinius Bjّrnson buvo norvegų dramaturgas, rašytojas ir poetas, 1903 m. gavęs Nobelio literatūros premiją.

K: Kokia jo šeimos kilmė?


A: Jo tėvas buvo liuteronų dvasininkas, tačiau Bjّrnsonas atmetė organizuotą religiją. Jis vedė Karoliną Reimers, garsią teatro aktorę, o jų sūnus Bjّrn taip pat sėkmingai vaidino teatro scenoje ir pasirodė keliuose ankstyvuosiuose nebyliojo kino filmuose. Jų duktė Bergljot ištekėjo už Henriko Ibseno sūnaus Sigurdo.

K: Kur jis mokėsi mokykloje?


A: Mokėsi gimnazijoje Heltbergs Studentfabrikk Osle kartu su Henriku Ibsenu, bet metė studijas Oslo universitete. Iki dvidešimties metų rašė literatūros apžvalgas Norvegijos laikraščiui "Morgenbladet".

Klausimas: Koks yra vienas žinomiausių jo kūrinių?


A: Tarptautiniu mastu jis geriausiai žinomas dėl savo pasakojimų apie Norvegijos valstiečių gyvenimą. Jo romanas "Synnِve Solbakken" buvo ekranizuotas tris kartus.

K: Kokia dar veikla, be rašymo, jis užsiėmė?


A: Be rašymo, Bjّrnsonas taip pat dirbo teatro režisieriumi, o vėliau buvo kito laikraščio Aftenbladet redaktorius, kur rašė ugningus liberalius redakcinius straipsnius ir aistringai gynė Alfredą Dreyfusą.

K: Kokią poemą jis parašė, tapusią Norvegijos himnu?



A: Jis parašė eilėraštį "Taip mes mylime šią žemę", kuris tapo Norvegijos himnu.

K: Kaip jis mirė?


A: Jo mirties priežastis nežinoma.

AlegsaOnline.com - 2020 / 2023 - License CC3