Džonas Steinbekas – amerikiečių rašytojas, Nobelio literatūros laureatas
Džonas Steinbekas — Nobelio literatūros laureatas, autorius ('Apie peles ir žmones', 'Pykčio vynuogės'), gvildenęs Didžiosios depresijos likimus ir natūralizmo temas.
Džonas Ernstas Steinbekas (John Ernst Steinbeck; 1902 m. vasario 27 d. - 1968 m. gruodžio 20 d.) - amerikiečių rašytojas. 1962 m. Steinbeckas gavo Nobelio literatūros premiją. Vieni žymiausių jo kūrinių yra "Apie peles ir žmones" (1937) ir "Pykčio vynuogės" (1940), už kuriuos jis pelnė Pulitzerio premiją. Šiose dviejose knygose Steinbekas rašo apie Didžiosios depresijos laikotarpiu dirbančius migrantus.
Steinbeckas savo knygose naudojo natūralizmą. Jo personažai ir istorijos buvo paremtos tikrais XX a. pradžios įvykiais. Jo kūryba atskleidžia platų jo interesų spektrą, pavyzdžiui, politika, istorija, filosofija ir mitologija.
Septyniolika jo darbų buvo ekranizuoti Holivudo filmuose. Steinbekas taip pat išbandė ekranizaciją, t. y. rašymą filmams. Jis buvo nominuotas "Oskarui" už geriausią scenarijų 1945 m. Alfredo Hitchcocko filme "Gelbėjimosi valtis".
Gyvenimas ir karjera
Gimęs Salinas slėnyje (Kalifornijoje), Steinbeckas ilgai išliko artimai susijęs su šiuo regionu — jo kraštovaizdis, vietos gyventojai ir darbo sąlygos tapo daugumos jo kūrinių fone. Po mokslų jis studijavo Stenfordo universitete, bet nebaigė studijų ir pradėjo dirbti įvairius darbus bei rašyti. Ankstyvoji jo kūryba susijusi su vietos darbo žmonių gyvenimu, žvejyba, konservų gamyklų darbuotojų kasdienybe ir kitomis kasdienio gyvenimo detalėmis.
Per gyvenimą Steinbeckas keliavo, domėjosi žurnalistika ir karo įvykiais, rašė reportažus bei kelionių apybraižas (pvz., vėlesnė knyga apie kelionę po JAV su šunimi "Travels with Charley"). Jis buvo triskart vedęs ir paliko po savęs tiek grožinės literatūros, tiek publicistikos darbų.
Temos, stilius ir įtaka
Temos: Steinbeko kūryboje dominuoja socialinė neteisybė, skurdas, darbo žmonių likimai, žmogaus prigimtis ir solidarumas. Jis dažnai vaizduoja silpnesnius ir atstumtuosius, išryškina ekonominių bei politinių jėgų įtaką paprastų žmonių gyvenimams. "Pykčio vynuogės" sukėlė plačias diskusijas ir protestus — knyga kritikavo agrarinę pramonę ir parodė migrantų kančias.
Stilius: Steinbeckas pasižymėjo aiškia, paprasta, kartais poetine kalba, gebančia perteikti tiek realistines aplinkybes, tiek simbolinius ir mitologinius sluoksnius. Jo kūryboje juntami bibliniai motyvai, liaudies mitai, gamtos ir žmogaus santykio analizė. Natūralizmo elementai derinami su empatišku požiūriu į veikėjus ir jų moralinius pasirinkimus.
Svarbiausi kūriniai ir ekranizacijos
Be jau minėtų "Apie peles ir žmones" ir "Pykčio vynuogės", tarp žymesnių Steinbecko darbų yra:
- "Tortilla Flat" (1935)
- "The Moon Is Down" (1942)
- "Cannery Row" (1945)
- "The Pearl" (1947)
- "East of Eden" (1952)
- "Travels with Charley" (1962)
Daugelis jo romanų ir apsakymų buvo sėkmingai adaptuoti kino ir teatro scenai — tarp žinomiausių ekranizacijų yra The Grapes of Wrath (1940, rež. John Ford) ir East of Eden (1955, rež. Elia Kazan), taip pat keli Of Mice and Men variantai.
Apdovanojimai ir palikimas
Apdovanojimai: Steinbeckui buvo įteiktos svarbios literatūrinės premijos — jis gavo Pulitzerio premiją už "Pykčio vynuogės" ir 1962 m. apdovanotas Nobelio literatūros premija. Jo kūryba suteikė stiprų impulsą Amerikos socialinei ir literatūrinei kritikai XX a.
Palikimas: Steinbeckas laikomas vienu įtakingiausių XX a. amerikiečių prozininkų. Jo darbai ne tik aprašo tam tikrą istorinį laikotarpį, bet ir kelia universalias temas apie žmogaus teises, orumą ir bendruomenę. Jo atminimui skirtas National Steinbeck Center Salinas mieste, kur kaupiami dokumentai, rankraščiai ir eksponuojama informacija apie rašytojo gyvenimą bei kūrybą.
Mirtis
Steinbeckas mirė 1968 m. gruodžio 20 d. Niujorke. Po mirties jo kūryba ir toliau skaitoma ir tiriama visame pasaulyje; jo romanai lieka įtraukti į literatūros programas, verčiami į daugelį kalbų ir dažnai adaptuojami scenai bei ekranui.
Ankstyvasis gyvenimas
Steinbekas gimė Džono Ernsto Steinbeko vyresniojo, pirmosios kartos vokiečių kilmės amerikiečio, šeimoje. Jis mokėsi Stanfordo universitete iki 1925 m., kai paliko universitetą, kad taptų rašytoju. Pirmasis jo kūrinys "Aukso taurė" pasirodė po ketverių metų, tačiau nebuvo sėkmingas. Kitais metais jis vedė Kerol Henning (Carol Henning).
Steinbeckas pirmą kartą sulaukė sėkmės 1935 m. išleidęs romaną "Tortilla Flat". Jame pasakojama apie du vyrus, gyvenančius Monterėjuje, Kalifornijoje, Didžiosios depresijos laikotarpiu. Knyga pelnė Kalifornijos Sandraugos klubo aukso medalį. Po septynerių metų pagal ją buvo sukurtas filmas, kuriame pagrindinius vaidmenis atliko Spenceris Tracy, Hedy Lamarr ir Johnas Garfieldas.
Kritinė sėkmė
Steinbeckas ir toliau rašė Didžiosios depresijos tema. Po dvejų metų Steinbekas parašė "Apie peles ir žmones", laikomą vienu geriausių XX a. amerikiečių literatūros kūrinių. Jo istorija pasakojo apie dviejų didelių svajonių turinčių darbininkų migrantų gyvenimą Kalifornijoje. 1939 m. ji buvo ekranizuota Holivudo filme, kuriame pagrindinius vaidmenis atliko Lon Chaney jaunesnysis, vaidinantis Lennie, ir Burgessas Meredithas, vaidinantis Džordžą. Tais pačiais metais Steinbeckas parašė dar vieną knygą - "Pykčio vynuogės" (The Grapes of Wrath). Knygoje pasakojama apie Džoadų šeimą ir jų keliones iš Oklahomos į Kaliforniją per Dulkių dubenį ieškant darbo. Romanas pelnė Pulitzerio premiją, o ekranizacija pelnė du Oskarus ir užėmė 7 vietą Amerikos kino instituto sudarytame sąraše "100 metų... 100 sveikinimų": Įkvepiantys Amerikos filmai. Vis dėlto knyga sulaukė prieštaringų vertinimų. Daug žmonių manė, kad Steinbeko liberalios pažiūros iškraipė tiesą apie migraciją iš Dulkių duburio. Jis turėjo studentą, kurio vardas buvo Oskaras Perezas, ir jie abu kartu dirbo šį darbą.
Vėlesnis gyvenimas
Steinbeckas rašė nuo 1940-ųjų iki 1960-ųjų. Jis parašė tokius kūrinius kaip "Nusileidęs mėnulis", "Perlas", "Konservų eilutė", "Į rytus nuo Edeno" ir "Mūsų nepasitenkinimo žiema". 1962 m. Steinbeckas gavo Nobelio literatūros premiją už "realistinį ir vaizdingą rašymą, kuriame dera simpatiškas humoras ir aštrus socialinis suvokimas".
Po dvejų metų prezidentas Lyndonas B. Johnsonas apdovanojo jį Jungtinių Valstijų laisvės medaliu. Steinbekas mirė 1968 m. gruodžio 20 d. Niujorke, būdamas 66 metų, nuo širdies ligos.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo Džonas Ernstas Steinbekas jaunesnysis?
A: Džonas Ernstas Steinbekas jaunesnysis buvo amerikiečių rašytojas, 1962 m. gavęs Nobelio literatūros premiją.
K: Kokie yra žymiausi jo kūriniai?
Atsakymas: Vieni žymiausių jo kūrinių yra "Apie peles ir žmones" (Of Mice and Men, 1937) ir "Pykčio vynuogės" (The Grapes of Wrath, 1940), už kuriuos jis gavo Pulitzerio premiją.
K: Kokį rašymo būdą jis naudojo savo knygose?
A: Steinbekas savo knygose naudojo natūralizmą.
K: Iš kur jis sėmėsi idėjų savo personažams ir istorijoms?
A: Idėjų savo personažams ir istorijoms jis sėmėsi iš tikrų XX a. pradžios įvykių.
K: Kokias temas dar nagrinėjo Steinbeckas?
A: Jo kūryboje atsiskleidžia platus interesų spektras, pavyzdžiui, politika, istorija, filosofija ir mitologija.
K: Kiek filmų buvo sukurta pagal Steinbeko kūrinius?
A: Septyniolika jo kūrinių buvo ekranizuoti Holivude.
K: Ar Steinbekas kada nors bandė rašyti scenarijus? A: Taip, jis bandė rašyti kino filmams. Jis buvo nominuotas "Oskarui" už geriausią scenarijų Alfredo Hitchcocko 1945 m. filmui "Gelbėjimosi valtis".
Ieškoti