Paul Thomas Mann (gimė 1875 m. birželio 6 d. Liubeke, mirė 1955 m. rugpjūčio 12 d. Ciuriche) - vokiečių rašytojas.

Mannas gimė 1875 m. Liubeke, turtingoje ir konservatyvioje šeimoje kaip Liubeko miesto pardavėjo ir senatoriaus sūnus. 1891 m. mirė jo tėvas. 1894 m. Mannas baigė mokyklą. Jis išvyko į Miuncheną, kur nuo 1893 m. gyveno jo motina, broliai ir sesuo. Dirbo draudimo pardavėju ir, beje, rašė eilėraščius bei prozą.

1898 m. išleido pirmuosius savo kūrinius ir 1901 m. išleido Artūro Šopenhauerio veikalą "Die Buddenbrooks", kurį paveikė Arthuro Schopenhauerio kūryba. 1906 m. jis vedė, nors nebuvo aiški jo seksualinė orientacija. Pirmojo pasaulinio karo metais Mannas pritarė karui, tačiau ne entuziastingai. Veimaro respublikos laikais gynė demokratijos idėjas.

1929 m. jis gavo Nobelio literatūros premiją. 1933 m. naciai degino jo brolio Heinricho Manno knygas. Dėl šios priežasties 1934 m. Thomas ir Heinrichas su šeima persikėlė į Jungtines Amerikos Valstijas. Jis neteko Vokietijos pilietybės, bet Jungtinėse Valstijose gavo Čekoslovakijos pilietybę. 1944 m. jis tapo JAV piliečiu.

Antrojo pasaulinio karo metais jis dirbo sąjungininkų radijo tarnyboje. 1952 m. jam teko kalbėti Neamerikietiškos veiklos komitete. Jis labai nusivylė Jungtinėmis Valstijomis ir 1953 m. grįžo į Europą, į Šveicariją. Šeštajame dešimtmetyje kartais lankydavosi Vokietijoje. Mirė nuo aterosklerozės Ciuriche, Šveicarijoje.

Išplėstinė biografija ir kūryba

Šis tekstas papildo aukščiau pateiktą informaciją ir paaiškina pagrindinius momentus bei svarbiausius Thomas Manno kūrinius ir tematiką.

Thomas Mannas kilęs iš buržuazinės, intelektualiai aktyvios šeimos; jo brolis Heinrichas taip pat buvo žinomas rašytojas. Jaunystėje Mannas dirbo draudimo srityje, tačiau greitai pasinėrė į literatūrą ir tapo vienu įtakingiausių vokiečių prozos kūrėjų XX a. pradžioje.

Pagrindiniai kūriniai

  • "Die Buddenbrooks" (1901) – romanas apie vienos buržuazinės šeimos nuosmukį; šis kūrinys atnešė Mannui tarptautinį pripažinimą.
  • "Tonio Kröger" (1903) – apsakymas apie menininko padėtį ir savimonę.
  • "Der Tod in Venedig" (1912) – novelių ciklas, žinomas lietuviškai kaip "Mirtis Venecijoje", nagrinėjantis grožio, aistros ir mąstymo konfliktus.
  • "Der Zauberberg" (1924) – epinis romanas "Bergždorė" arba "Kerėtojas kalnas", kuriame aptariamos moderniosios Europos idėjos ir žmogaus dvasinės krizės prieš Pirmąjį pasaulinį karą.
  • "Doktor Faustus" (1947) – moderni Fausto legenda, analizuojanti kultūros degradaciją ir menininko atsakomybę XX a. Vokietijos istorijoje.

Temos ir stilius

Manno kūrybai būdingas gilus intelektualus ir filosofinis polėkis, ironija, psichologinio analizės įrankių taikymas bei dėmesys individualios ir visuomeninės atsakomybės temoms. Jo darbuose dažnai analizuojami menininko ir buržuazijos santykiai, Europos kultūros nuosmukis ir moralinės dilemos. Mannas taip pat domėjosi filosofija ir literatūros istorija, ir šios temos matomos jo romanų struktūroje bei motyvuose.

Asmeninis gyvenimas ir politinė veikla

1905 m. Mannas vedė Katią (Katia) Pringsheim — santuoka buvo ilga ir šeima išties didelė; pora turėjo kelis vaikus, tarp jų ir rašytoją Klausą Manną. Manno asmeninis gyvenimas buvo sudėtingas: jis turėjo sudėtingus jausminius ryšius ir homoseksualumo tematika vėliau atsispindi jo dienoraščiuose bei kūriniuose. Jo požiūris į karą ir politiką perėjo nuo nestipraus patriotiškumo Pirmojo pasaulinio karo pradžioje prie aiškesnio demokratijos gynimo Veimaro laikotarpiu.

1929 m. Mannui buvo paskirta Nobelio literatūros premija už jo romanus ir literatūrinį indėlį; ypač pabrėžiamas "Die Buddenbrooks" reikšmingumas.

Exodus, pilietybė ir antrojo pasaulinio karo veikla

1933 m. nacistinės valdžios persekiojimai — vieši knygų deginimai ir intelektualus spaudimas — privertė Manną gyventi tremtyje. Jis ilgainiui neteko Vokietijos pilietybės; trumpam jis turėjo Čekoslovakijos pasą ir 1944 m. tapo JAV piliečiu. Antrojo pasaulinio karo metais Mannas dirbo sąjungininkų radijo tarnybose, rengė vokiečių kalbos transliacijas bei pasisakė prieš nacizmą, taip pat aktyviai reiškėsi emigrantų bendruomenėse, skatindamas demokratines vertybes.

Po karo politinė situacija Jungtinėse Valstijose tapo sudėtinga ir 1950–1950-ųjų pradžioje intensyvios antikomunistinės kampanijos iškėlė klausimus apie intelektualų pozicijas. 1952 m. Mannas turėjo aiškintis tam tikriems komitetams JAV; po šių patirčių ir bendro nusivylimo politine atmosfera jis 1953 m. persikėlė į Šveicariją, kur praleido paskutinius gyvenimo metus.

Paveldas

Thomas Manno kūryba turi didelę įtaką Vakarų literatūrai — jo romanai ir esė iki šiol nagrinėjami universitetų kursuose ir minimi kaip pavyzdžiai, kaip literatūra gali analizuoti etines, kultūrines ir istorines problemas. Jo proza vertinama už literatūrinę meistrystę, intelektualumą ir žmogaus vidinių konfliktų atskleidimą.

Manno gyvenimas baigėsi 1955 m. ciuriche, kur jis mirė nuo aterosklerozės. Jo kūrybinis palikimas tebėra plačiai verčiamas, skaitomas ir nagrinėjamas visame pasaulyje.