Mirtis Venecijoje (opera)

Operos istorija

Istorija turėtų vykti 1911 metais. Ji prasideda Miunchene, paskui persikelia į Veneciją. Operą sudaro du veiksmai.

I veiksmas

Aschenbachas yra garsus vokiečių rašytojas. Jis sensta ir jam darosi sunku sugalvoti naujų idėjų istorijoms. Vaikščiodamas Miunchene jis sustoja prie kapinių. Jis pamato keliautoją, kuris akivaizdžiai yra iš kitos šalies. Tai paskatina jį pagalvoti, kad jis turėtų kur nors keliauti ir pasisemti naujų idėjų savo knygoms.

Jis plaukia laivu į Veneciją. Laive jis stebi grupę jaunuolių. Jų lyderis puošiasi. Ašenbachas supranta, kad nors jų lyderis atrodo jaunas, iš tikrųjų jis yra senas. Jis apsirengė drabužiais ir naudojo makiažą, kad atrodytų jaunas. Aschenbachui jis nepatinka.

Venecijoje jis sėda į gondolą, bet valtininkas jo nenuveža ten, kur jis norėtų. Iš pradžių Ašenbachas ginčijasi, bet valtininkas į tai nekreipia dėmesio.

Aschenbachas atvyksta į viešbutį. Viešbutyje jis stebi vakarieniauti susirinkusius žmones. Staiga jis pamato Tadzio. Tadzio yra jaunas lenkų berniukas, kuris yra neįtikėtinai gražus. Ašenbachas supranta, kad jam kvaila jausti meilę šiam berniukui, tačiau jis negali išmesti berniuko iš galvos.

Ašenbachas stebi smėlio paplūdimyje žaidžiantį Tadzio. Pastebėjęs, kad berniukas (kaip ir daugelis lenkų) nekenčia svečių iš Rusijos, jis supranta, kad berniukas vis dėlto ne visai tobulas.

Aschenbachas vaikšto Venecijos gatvėmis. Visur jo pinigų prašo elgetos. Nuo kanalų vandens sklinda baisus kvapas. Ašenbachas nusprendžia palikti Veneciją. Viešbučio valdytojas labai apgailestauja, kad jis taip greitai išvyksta. Tadzio praeina pro Aschenbachą. Aschenbachas eina į traukinių stotį, bet jo bagažas buvo įkeltas ne į tą traukinį, todėl jis grįžta į viešbutį. Jis supyksta, bet kartu ir džiaugiasi, nes vėl gali pamatyti Tadzio.

Aschenbachas sėdi paplūdimyje ant kėdės ir stebi, kaip Tadzio ir jo draugai žaidžia. Tai verčia jį galvoti apie graikų dievus. Berniukai paplūdimyje užsiima įvairiomis sporto šakomis: bėgimu, šuoliu į tolį, disko metimu, ieties metimu ir imtynėmis. Tadzio lengvai laimi. Ašenbachas nori jį pasveikinti, bet kai pasitaiko proga, jis negali kalbėti.

II veiksmas

Ašenbachas supranta, kad myli berniuką. Jis eina pas kirpėją nusiskusti. Kirpėjas jam pasako, kad Venecijoje daug žmonių serga. Ašenbachas nori sužinoti, ar tai kažkas rimto, bet kirpėjas sako, kad nėra ko nerimauti.

Aschenbachas irkluojamas ant vandens. Jis jaučia dezinfekcijos kvapą. Gatvėse iškabinti skelbimai, įspėjantys žmones saugotis ligos. Vokiečių laikraštyje jis perskaito, kad liga Venecijoje yra cholera. Rašoma, kad visi vokiečiai turėtų palikti miestą ir grįžti namo. Ašenbachas nenori, kad lenkų šeima išvyktų iš Venecijos. Jis nenori, kad jie sužinotų apie cholerą. Jis seka paskui juos į kavinę ir į bažnyčią, bet vis neranda drąsos su jais pasikalbėti. Po vakarienės svečiai stebi aktorių grupę. Ašenbachas pastebi, kad Tadzio, kaip ir jis pats, negali juoktis iš jų pokštų.

Daug viešbučio svečių išvyksta. Anglų tarnautojas pasako, kad mieste daug žmonių serga azijietiška cholera. Jis sako jam, kad jis turėtų nedelsiant išvykti, kol visiems neuždraudė išvykti iš miesto.

Ašenbachas nusprendžia įspėti Tadzio motiną apie ligos pavojų, bet jis tiesiog negali to padaryti. Jis sapnuoja sapną apie graikų dievus. Pabudęs jis supranta, kad šios pašėlusios mintys apie Tadzio jį užvaldė. Jis negali nieko su tuo padaryti.

Aschenbachas vėl stebi, kaip Tadzio ir jo draugai žaidžia paplūdimyje; netrukus jie išeina. Aschenbachas eina pas kirpėją. Jis prašo jo pabandyti padaryti jį gražų ir jauną. Išlipęs į gondolą jis supranta, kad yra panašus į senį, kurį matė valtyje. Jis seka paskui lenkų šeimą. Tadzio pradeda vaikščioti atskirai nuo savo šeimos. Jis laukia Ašenbacho ir žiūri tiesiai į jį, bet Ašenbachas nusisuka. Jis džiaugiasi, kad Tadzio neleidžia motinai pastebėti, kas nutiko. Aschenbachas vėl lieka vienas ir nusiperka braškių. Jos nėra šviežios. Jis vėl galvoja apie graikų dievus ir apie rašytojo santykį su tuo, apie ką jis rašo.

Viešbučio vadovas organizuoja paskutinių svečių išvykimą. Lenkų šeima išvyksta. Ašenbachas stebi Tadzio ir kito berniuko žaidimą paplūdimyje. Žaidimas tampa šiurkštus, ir kitas berniukas stumteli Tadzio veidą į smėlį. Ašenbachas bando atsistoti ir jam padėti, bet jis per silpnas, kad pakiltų nuo kėdės. Tadzio lieka vienas paplūdimyje. Jis duoda Aschenbachui ženklą sekti paskui jį, bet Aschenbachas susmuksta ant kėdės ir miršta. Tadzio toliau eina toli į jūrą.

Aktoriai ir muzika

Berniuko Tadzio vaidmuo yra šokantis. Jis ir jo šeima operoje niekada nekalba ir nedainuoja.

Visi skirtingi personažai, kuriuos sutinka Ašenbachas: žmogus prie kapinių, senukas, persirengęs jaunuoliu, gondolininkas, viešbučio direktorius, kirpėjas, aktorių vadovas ir dievo Dioniso balsas, iš tiesų yra tarsi vienas personažas. Juos dainuoja tas pats dainininkas, bosas-baritonas. Be jo ir Aschenbacho (tenoras), vienintelis kitas operos solistas yra Apolono balsas, kurį dainuoja kontratenoras, kai berniukai sportuoja paplūdimyje. Operoje yra keli chorai: jaunimo, viešbučio darbuotojų, aktorių, bažnyčios choro ir turistų grupės.

Visas operos skambesys sukurtas atsižvelgiant į Peterio Pearso balsą. Britteno muzika iš dalies yra tonali, tačiau joje taip pat naudojama dvylikos tonų muzika ir gamelanų muzika iš Tolimųjų Rytų. Kai Ašenbachas dainuoja rečitatyvą (pasakoja istoriją), jam tik akompanuoja fortepijonas. Brittenas sąmoningai naudoja ribotą muzikos garsų skaičių. Tai suteikia operai ypatingo ekspresyvumo, ypač gražioje pabaigoje.