Johannas Ambrosius Bachas (1645 m. vasario 22 d. - 1695 m. kovo 2 d.) - vokiečių muzikas, Johanno Sebastiano Bacho tėvas. Jis priklausė garsiajai Bahų (Bach) muzikų šeimai ir buvo svarbi ankstyvosios Johanno Sebastiano muzikinio ugdymo figūra.
Ambrosius gimė Erfurte, Vokietijoje, muzikų šeimoje. Jo tėvas Kristofas Bachas (Christoph Bach, 1613–1661) taip pat buvo muzikas. Ambrosius turėjo dvynį brolį, Johanną Kristofą Bachą (Johann Christoph Bach, 1645–1693), kuris taip pat užsiėmė muzika. Jaunystėje Ambrosius tobulino smuiko ir miesto muzikanto amatą ir Erfurte buvo žinomas kaip smuikininkas.
1671 m. Ambrosius su šeima persikėlė į Eizenachą, kur įsidarbino miesto muzikos tarnyboje. Ten jis ėjo miesto muzikantų pareigas (Stadtpfeifer) ir, pagal kai kuriuos šaltinius, ėjo ir trimitininko pareigas bei buvo atsakingas už miesto muzikinę veiklą. Dirbdamas Eizenache Ambrosius aktyviai dalyvavo liturginėje ir civilinėje muzikos veikloje, rengė koncertus ir prisidėjo prie muzikinio gyvenimo organizavimo.
1668 m. balandžio 1 d. jis vedė savo pirmąją žmoną Mariją Elžbietą Lämmerhirt, su kuria susilaukė aštuonių vaikų. Iš šių vaikų keturi tapo muzikais — tarp jų vėliau žinomi Johannas Christophas, Johannas Jacobas ir Johannas Sebastianas. Marija Elžbieta mirė ir buvo palaidota 1694 m. gegužės 3 d. 1694 m. lapkričio 27 d. Ambrozijus vedė Barbarą Margaretą. Tai buvo trečioji jos santuoka; abu ankstesni vyrai, tarp jų ir Johannas Güntheris Bachas, mirė. Ji turėjo dvi mažametes dukteris.
Ambrosius sirgo neilgai po antros santuokos ir mirė 1695 m. kovo 2 d. Eizenache. Po jo mirties šeimos padėtis tapo sudėtinga: naujoji našlė negalėjo patikimai pasirūpinti visais vaikais, todėl vyresnieji sūnūs prisiėmė pareigą — Johannas Jacobas ir mažasis Johannas Sebastianas apsigyveno pas vyresnįjį brolį Johanną Christophą. Jaunajam Johannui Sebastianui tėvo ankstyvasis muzikos įtaka ir platesnė Bahų šeimos tradicija tapo pagrindu tolimesnei jo išskirtinei karjerai.
Johannas Ambrosius Bachas nėra palikęs daug atskirų kompozicijų, tačiau jo reikšmė vertinama labiau per indėlį į Bahų šeimos muzikavimo tradiciją ir kaip pirmoji mokytojo figūra būsimam vienam įtakingiausių baroko kompozitorių — Johannui Sebastianui Bachui.
