Karnali Pradešas – Nepalo provincija: plotas, gyventojai, sostinė

Karnali Pradešas Nepale: 24 453 km², 1 570 418 gyventojų (2011), sostinė Birendranagaras; ribojasi su Tibetu, Gandakiu, Sudurpašimu ir 5-ąja provincija.

Karnali Pradešas (nepalų kalba: कर्णाली प्रदेश) – viena iš septynių Nepalo federalinių provincijų. Bendras provincijos plotas – 24 453 kv. km (24 453 km²; 9 441 kv. mylių). 2011 m. Nepalo gyventojų surašymo duomenimis, čia gyveno 1 570 418 žmonių; 2021 m. surašymas fiksavo apie 1,7 mln. gyventojų, todėl tai viena rečiausiai apgyvendintų šalies provincijų.

Iš pradžių ji buvo vadinama 6-ąja provincija, o 2018 m. vasarį provincijos asamblėja suteikė dabartinį pavadinimą – Karnali Pradešas. Šiaurėje provincija ribojasi su Kinijos Tibeto autonominiu regionu, rytuose – su Gandakio Pradešu, vakaruose – su Sudurpašimo Pradešu, o pietuose – su Lumbinio Pradešu (anksčiau 5-oji provincija). Administracinis centras ir didžiausias miestas – Birendranagaras (Surkhetas).

Karnali Pradešą sudaro aukštųjų Himalajų, kalvoto Vidurio Nepalo ir žemesnių tarpukalnių slėnių kraštovaizdžiai. Čia prasideda ir teka ilgiausia šalies upė – Karnalis (Ghaghara), kurios baseinui priklauso svarbūs intakai Bheris ir Seti. Provincijoje yra du iš garsiausių Nepalo ežerų: didžiausias šalies ežeras Rara (Mugu) ir ryškiai žydras kalninis Phoksundo (Dolpa). Dideles teritorijas saugo Raros nacionalinis parkas ir Shey Phoksundo nacionalinis parkas (vienas didžiausių Nepale), garsėjantys retomis aukštikalnių ekosistemomis ir žygių maršrutais.

Aukščiausiose šiaurinėse srityse vyrauja alpinės ir subalpinės klimato juostos su ilgomis žiemomis, viduriniuose kalnuose – vėsesnis vidutinių platumų klimatas, o pietiniuose slėniuose – šiltesnis subtropinis klimatas. Dėl didelio aukščių skirtumo čia aptinkama itin įvairi augalija ir gyvūnija: nuo rododendrų miškų iki snieginio leopardo, mėlynojo avino ir kitų Himalajų faunos rūšių.

Dauguma gyventojų vartoja nepalų kalbą (khasų–ariajų kilmės tarmes), tačiau paplitusios ir vietinės kalbos bei tarmės, tokios kaip kham magarų ar tibetiečių-burmanų grupės kalbos aukštikalnėse. Etninę sudėtį sudaro khasų grupės (chhetri, brahmanai, thakuri), magarai, taip pat dalitų bendruomenės (kami, damai, sarkiai) ir Tibeto kultūros tradicijas išlaikiusios bendruomenės Dolpos, Mugų ir Humlos rajonuose. Dominuoja hinduizmas, o šiaurėje plačiai paplitęs tibetietiškasis budizmas.

Ekonomika daugiausia grindžiama smulkiąja žemdirbyste ir gyvulininkyste, svarbūs miško ištekliai ir piniginės perlaidos iš migracijos. Dėl sudėtingo reljefo infrastruktūra išvystyta netolygiai: pagrindinė sausumos ašis – Karnalio greitkelis, jungiantis Surkhetą su kalnų rajonais. Daugelį atokesnių vietovių aptarnauja vietiniai oro uostai (pvz., Surkheto/Birendranagaro, Jumlos, Simikoto Humloje, Džupholo Dolpoje), kurie užtikrina susisiekimą ištisus metus.

Karnali Pradešą sudaro 10 rajonų; provincijoje veikia provincijos asamblėja ir vykdomoji valdžia, kuriai vadovauja vyriausiasis ministras, o ceremonines funkcijas atlieka gubernatorius. Vietos savivalda organizuota į savivaldybes ir kaimo savivaldybes.

• Plotas: 24 453 kv. km (24 453 km²; 9 441 kv. mylių)
• Sostinė: Birendranagaras (Surkhetas)
• Gyventojai: 1 570 418 (2011 m.); apie 1,7 mln. (2021 m.)
• Kaimynai: šiaurėje – Kinija (Tibeto autonominis regionas); rytuose – Gandakio pradešas; vakaruose – Sudurpašimo pradešas; pietuose – Lumbinio pradešas
• Gamta ir turizmas: Raros ir Phoksundo ežerai, Shey Phoksundo ir Raros nacionaliniai parkai, aukštikalnių žygiai ir kultūriniai maršrutai nuotolinėse Dolpos bei Karnalio upės slėnio vietovėse

Paieška pagal raidę