Archyvistas
Archyvistas - tai specialistas, kuris renka, sistemina, saugo, kontroliuoja ir užtikrina prieigą prie informacijos, turinčios ilgalaikę vertę. Archyvisto saugoma informacija gali būti bet kokios formos laikmenos (nuotraukos, vaizdo ar garso įrašai, laiškai, dokumentai, elektroniniai įrašai ir t. t.).
Kaip rašė Richardas Pearce-Mosesas, "archyvarai saugo dokumentus, kurie turi išliekamąją vertę kaip patikimi praeities prisiminimai, ir padeda žmonėms surasti ir suprasti jiems reikalingą informaciją šiuose dokumentuose."
Nustatyti, kurie įrašai turi išliekamąją vertę, ne visada lengva. Archyvistai taip pat turi atrinkti įrašus, kurie yra pakankamai vertingi, kad pateisintų saugojimo ir konservavimo išlaidas, taip pat daug darbo reikalaujančias tvarkymo, aprašymo ir nuorodų teikimo išlaidas. Teorija ir moksliniai darbai, kuriais grindžiama archyvų praktika, vadinami archyvų mokslu.
Archyvistas apžiūri neapdorotą medžiagos rinkinį. Apžiūra paprastai atliekama siekiant nustatyti medžiagos išsaugojimo ir (arba) konservavimo prioritetus prieš archyvarui pradedant ją tvarkyti ir aprašyti.
Susiję puslapiai
- Archyvas
- Bibliotekininkas
- Rankraštis
- Išsaugojimas
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra archyvaras?
A: Archyvistas yra specialistas, kuris renka, organizuoja, saugo, kontroliuoja ir užtikrina prieigą prie informacijos, kuri, kaip nustatyta, turi ilgalaikę vertę.
K: Kokią informaciją gali saugoti archyvaras?
A: Archyvistas gali saugoti bet kokios formos laikmenas (nuotraukas, vaizdo ar garso įrašus, laiškus, dokumentus, elektroninius įrašus ir t. t.).
K: Koks yra archyvaro vaidmuo?
A.: Archyvisto vaidmuo - saugoti įrašus, kurie turi išliekamąją vertę kaip patikimi praeities prisiminimai, ir padėti žmonėms rasti ir suprasti šiuose įrašuose esančią jiems reikalingą informaciją.
K: Koks yra archyvistų vykdomas įrašų atrankos procesas?
A.: Archyvistai turi atrinkti įrašus, kurie yra pakankamai vertingi, kad pateisintų saugojimo ir konservavimo išlaidas, taip pat daug darbo reikalaujančias tvarkymo, aprašymo ir nuorodų teikimo išlaidas.
K: Kodėl ne visada lengva nustatyti, kokie įrašai turi išliekamąją vertę?
A: Ne visada lengva nustatyti, kokie įrašai turi išliekamąją vertę, nes norint nustatyti įrašo vertę reikia išanalizuoti jo kontekstą, turinį ir reikšmę.
K: Kaip vadinamas mokslinis darbas, kuriuo grindžiama archyvų praktika?
A.: Teorija ir mokslinis darbas, kuriuo grindžiama archyvų praktika, vadinamas archyvų mokslu.
K.: Kokios yra kai kurios išlaidos, susijusios su prieigos prie archyvaro saugomos informacijos suteikimu?
A: Kai kurios išlaidos, susijusios su archyvaro saugomos informacijos prieinamumu, yra saugojimo ir konservavimo išlaidos, taip pat daug darbo reikalaujančios tvarkymo, aprašymo ir informacijos teikimo išlaidos.
