Kurukšetra (Dharmakšetra) — Mahabharatos mūšio ir Bhagavadgitos žemė
Kurukšetra (
) yra istorinis ir religinis regionas bei miestas Harijanos valstijoje, Indijoje. Dažnai vartojami ir kiti pavadinimai: Dharmakšetra (sanskrito kalba reiškia „dharma lauką“ arba „šventą vietą“) ir „Bhagvad Gitos žemė“ — pagal tradiciją čia Mahabharatos mūšio metu Viešpats Krišna kalbėjo su Ardžuna ir atskleidė Bhagavadgitos mokymą.
Istorija ir mitologinė reikšmė
Pagal puranas ir kitus senovės hinduizmo tekstus, Kurukšetra pavadinta pagal karalių Kurų dinastiją — Kuru, kuriems priklausė tiek Kauravų, tiek Pandavų protėviai. Čia, tradicinėje pasakojimų versijoje, vyko didelis Mahabharatos karas, kuriame susitvėrė šios dvi giminės.
Bhagavadgita, viena svarbiausių hinduizmo tekstų, būtent čia buvo paskelbta: karo lauke Krišna davė Ardžunui dvasinį ir etinį mokymą, padedantį įveikti moralinį paradoksą ir vykdyti savo pareigą.
Geografija ir ribos
Daugumoje senovinių šaltinių Kurukšetra aprašoma ne kaip vien miestas, o kaip platesnis regionas — sanskrite „kshetra“ reiškia „sritis, laukas, šventovė“. Tradicinės ribos, paminėtos, pavyzdžiui, Taittirija Aranjakoje (5.1.1), nurodo Kurukšetros regioną maždaug taip:
- į pietus nuo Turgnos (Srughna/Sugh Sirhinde, Pandžabe),
- į šiaurę nuo Khandavos (Delio ir Mewato regionas),
- į rytus nuo Maru (dykuma),
- į vakarus nuo Parino.
Todėl istoriniu požiūriu Kurukšetra apėmė centrinę ir vakarinę Harijanos dalį bei pietinį Pandžabo kraštą.
Thanesar / Sthaneshwar — miestas šalia Kurukšetros
Iki 1947 m. administracinis rajono centras ir pats miestas buvo žinomas kaip Thanesar. Thanesaras arba Sthanesvaras — senovinis miestas šalia naujai vystomo Kurukšetros miesto. Pavadinimas kilęs iš sanskrito „Sthaneshwar“, reiškiančio „Dievo vieta“ arba „vietos dievas“, kas atspindi ilgametes religinio kulto tradicijas šioje vietovėje.
Archeologija ir kultūrinis paveldas
Kurukšetra ir šalia esantis Thanesaras yra turtingi archeologinių radinių, liudijančių ilgą ir nuolatinį apgyvendinimą nuo senovės laikų iki viduramžių. Radiniai rodo sąsajas su senovės Indijos civilizacijomis ir regionine istorija. Vietovėje išliko daugybė šventyklų, religinės infrastruktūros ir šventųjų tvenkinių, kuriuos iki šiol lanko piligrimai.
Religiniai objektai ir piligrimystė
Kurukšetra yra svarbi piligrimystės vieta hinduistams. Čia yra keletas gerai žinomų vietų, susijusių su Mahabharata ir Bhagavadgita tradicija, pavyzdžiui:
- Jyotisar — vieta, kurioje, pagal tradiciją, Krišna kalbėjo su Ardžuna ir išsakė Gitos mokymus;
- Brahma Sarovar ir Sannihit Sarovar — šventieji tvenkiniai, kuriuose piligrimai atlieka ritualinius maudynes, ypač per religines šventes;
- įvairios senosios šventyklos, memorialai ir mūšio lauko atminimo vietos.
Kiekvienais metais čia vyksta religinės šventės, įskaitant Gita Jayanti (Bhagavadgitos paskelbimo minėjimas), kurios pritraukia piligrimus, dvasinius mokytojus ir turistus iš visos Indijos bei užsienio.
Šiuolaikinė reikšmė
Šiuolaikinė Kurukšetra yra tiek istorinis-piligriminis centras, tiek administracinė ir kultūrinė vieta. Netoli veikia institucijos, tokios kaip Kurukšetros universitetas ir muziejai, skirti išsaugoti vietovės paveldą bei skleisti žinias apie Mahabharatos epopėją ir hinduizmo tradicijas.
Santrauka
Kurukšetra — tai ne tik geografinė vieta, bet ir svarbus religijos, mitologijos ir kultūros mazgas: pagal tradiciją čia vyko Mahabharatos mūšis ir buvo paskelbta Bhagavadgita. Regionas apima platesnę teritoriją nei vienas miestas; istorinis Thanesaras (Sthaneshwar) yra arti šio šventojo lauko. Šiandien Kurukšetra tebėra svarbi piligrimystės vieta, kur saugomi archeologiniai radiniai, veikia religinės šventovės ir vyksta kasmetinės religinės šventės.
Istorija
Puranose rašoma, kad Kurukšetra pavadinta Bharatų dinastijos karaliaus Kuru, Pandavų ir Kauravų protėvio, vardu.
Vamana Puranoje pasakojama, kaip čia apsigyveno karalius Kuru. Jis pasirinko šią žemę prie Sarasvati upės, kuri išdžiūvo prieš 1900 m. pr. m. e., krantų, kad čia įtvirtintų dvasingumą su aštuoniomis dorybėmis: asketiškumu (tapas (sanskritas)), tiesa (satja), atlaidumu (kšama), gerumu (daja), tyrumu (šuddha), labdara (daana), jadžna ir brahmačarja. Viešpats Višnu buvo sužavėtas karaliaus Kuru poelgiu ir jį palaimino. Dievas suteikė jam du palaiminimus: vienas, kad ši žemė amžinai bus žinoma kaip Šventoji žemė, o kitas, kad kiekvienas, miręs šioje žemėje, pateks į dangų. Kurukšetros žemė buvo tarp dviejų upių - Sarasvati ir Drishadvati. Skirtingais laikotarpiais ši žemė buvo vadinama Uttarvedi, Brahmavedi, Dharamkšeta ir Kurukšetra. Kai į šią žemę atėjo karalius Kuru, ji buvo vadinama Uttarvedi. Laikui bėgant šią žemę valdė daug imperijų. Čia atvyko ir įsikūrė Bharatų dinastija.
Remiantis archeologiniais radiniais įrodyta, kad Ašoka Didysis padarė Kurukšetrą mokymosi centru žmonėms iš viso pasaulio. Savo pažangos viršūnę jis pasiekė karaliaus Haršos valdymo laikotarpiu, kai kinų mokslininkas Siuanzangas lankėsi Tanesare.
Mahabharatos rankraštis, kuriame vaizduojamas Kurukšetros karas
Lankytinos vietos
Hinduizmo religinės vietos
- Brahma Sarovaras: Kasmet tūkstančiai žmonių ateina į Brahma Sarovarą išsimaudyti Somavati Amavasya (pirmadienį vykstančios šventosios Mėnulio nebuvimo dienos) ir Saulės užtemimo proga, tikėdami, kad maudynės šventajame Sarovare išlaisvina nuo visų nuodėmių ir gimimo-mirties ciklo.
- Sannihit Sarovaras: Tikima, kad šiame sarovare susitinka septyni šventieji Sarasvatai. Pasak liaudies tikėjimo, sarovare yra šventojo vandens. Maudymasis šio rezervuaro vandenyse Amavasijos (visiškos tamsos nakties) dieną arba užtemimo dieną suteikia palaiminimus, prilygstančius ašvamedh jadžnos atlikimui.
- Džotišaras: Jotijaris: garsioji vieta, kur po medžiu Ardžunai buvo perduota Bhagavadgita. To meto medis yra Gitos liudininkas.
- Šrikišnos muziejuje yra istorinių artefaktų ir paveikslų, vaizduojančių Mahabharatos karą.
- Kurukšetros panorama ir mokslo centras: Kurokrosos karo panorama su moksliniais paaiškinimais, pagrindžiančiais kiekvieną karo epizodą.
- Jyotisar šviesos ir garso šou: Tai naujai pastatytas turistų traukos objektas, kuriame šviesomis ir garsu rodomi kai kurie Geeta Saar aspektai.
- Dharoharo muziejus: Muziejus, kuriame galima susipažinti su Harijanos tradicijomis ir kultūra; Kuruksetros universitete.
- Bhišma Kundas Naraktaryje: Ardžuna paleido strėlę į žemę, kad numalšintų Bhišmos Pitamos troškulį.
Kitos religinės / istorinės vietovės
- Šeicho Čili kapavietė: Šį paminklą prižiūri Indijos archeologijos tarnyba. Jis buvo pastatytas Mogolų epochoje sufijų šventajam šeichui Čili, kuris, kaip manoma, buvo Mogolų princo Daro Šiko dvasinis mokytojas, atminti. Tačiau tai klaidingas įsitikinimas, nes istoriškai žinoma, kad pagrindinis princo Muršidas arba Šeichas (dvasinis vadovas) buvo Hazratas Šeichas Mian Mir Sahibas iš Lahoro, nors Šeichas Chehli galėjo būti papildomas arba antraeilis vadovas. Egzistuoja dar viena teorija, kad tariamo "makbaro" arba kapo vieta buvo viena iš Hazrat Mian Mir Sahib meditacijos vietų, kuriose jis galėjo lankytis keliaudamas iš vienos vietos į kitą.
Brahma Sarovaras
Kundas, kurį, kaip manoma, sukūrė Ardžūno strėlė, kad numalšintų Bheeshmos troškulį, kai jis gulėjo ant strėlių lovos.
Šeicho Čili kapavietė, Kurukšetra, Harjana, Indija
48 Kos Parikrama
Kurukšetra labai svarbi kaip hinduistų piligriminė vieta. Aplink Kurukšetros miestą yra kelios piligriminės vietos, o visa parikrama reiškia, kad reikia aplankyti visas šias piligrimines vietas. 48 kos parikrama yra hindi kalbos frazė, reiškianti 48 mylių ratą aplink šventąjį Kurukšetros miestą.
Žemėlapis su 48 kos parikramos (48 mylių ratas) aplink šventąjį Kurukšetros miestą, rodomas prie Ban Gangos/Bhišmos kundo, aprašymu
Švietimo įstaigos
- Kurukšetros universitetas: vienas iš pirmaujančių Indijos universitetų, įkurtas 1956 m.
- Universiteto inžinerijos ir technologijų institutas, Kurukshetra universitetas
- Nacionalinis technologijos institutas, Kurukshetra: Įkurta kaip regioninės inžinerijos koledžas, Kurukshetra 1963. Tai nacionalinės svarbos institutas ir vienas iš geriausių inžinerijos koledžų šalyje.
- Nacionalinis dizaino institutas, Kurukshetra: šiame institute galima studijuoti pramoninį dizainą, vizualinę komunikaciją ir tekstilės bei drabužių dizainą.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Kurukšetra?
A: Kurukšetra yra miestas Harijanos valstijoje Indijoje. Ji taip pat žinoma kaip Dharmakšetra ("Šventoji vieta") ir "Bhagvad Gitos žemė".
K: Kas buvo karalius Kuru?
A: Pagal hinduistų mitologiją karalius Kuru buvo Kauravų ir Pandavų protėvis.
K: Kas nutiko Mahabharatos kare?
Atsakymas: Mahabharatos karas vyko dabartinės Kurukšetros vietoje. Be to, šio karo metu Viešpats Krišna paaiškino Ardžunai Bhagavadgytą.
K: Kas buvo Tanzaras iki 1947 m.?
A: Iki 1947 m. Thanesar buvo ir tešilio būstinės, ir miesto netoli dabartinės Kurukšetros pavadinimas.
K: Iš kur kilo pavadinimas Thanesar?
A: Thanesaro pavadinimas kilęs iš žodžio "Sthaneshwar", kuris reiškia "Dievo vieta".
Klausimas: Pagal senovės hinduistų tekstus, Kurukšetra yra miestas ar rajonas?
A: Pagal daugumą senovinių hinduizmo tekstų Kurukšetra yra ne miestas, o regionas ("kshetra" sanskrito kalba reiškia "regionas").
K: Kokios yra Kurukšetros geografinės ribos?
A: Geografiškai Kurukšetra yra centrinėje ir vakarinėje Harjanos dalyje bei pietiniame Pandžabe. Jis yra į pietus nuo Turgnos (Srughna/Sugh Sirhind Pandžabe), į šiaurę nuo Khandavos (Delio ir Mewato rajonas), į rytus nuo Maru (dykuma) ir į vakarus nuo Parini.
