Lalla — Maroko berberų pagarbinis titulas: reikšmė ir vartojimas
Lalla — Maroko berberų pagarbinis titulas: sužinokite jo istoriją, reikšmę, vartojimą ir ryšį su karališkumu bei Mahometo palikuonimis.
Lalla (berberų kalba: ⵍⴰⵍⵍⴰ) pažodžiui reiškia „ponia“ ir yra pagarbos titulas, dažnai vartojamas Maroke, ypač tarp Amazigh (berberų) ir marokiečių arabų bendruomenių. Titulas dažnai dedamas prieš asmens vardą kaip kreipinys arba kaip garbingas pirmavardžio elementas ir gali tapti neatsiejama dalimi to, kaip žmogų vadina visuomenė.
Reikšmė ir kilmė
Lalla yra tradicinis pagarbos žodis, kilęs iš vietinių Amazigh kalbų ir perėjęs į kasdienę marokietišką kalbą bei etiką. Be bendrinės reikšmės „ponia“, titulą istoriniuose ir kultūriniuose kontekstuose naudojo aukštesnės socialinės kilmės moterys, karališkos arba kilmingos šeimos narės.
Vartojimas
Titulas dažniausiai vartojamas prieš pavardę arba vardą, pavyzdžiui „Lalla Fatima“, ir gali atsirasti kaip vardo ar asmenvardžio dalis. Jį vartoja paprastai kilmingos ar karališkos kilmės moterys, tačiau kartu tai yra ir bendresnis pagarbos kreipinys — naudojamas, kai norima mandagiai kreiptis į vyresnio amžiaus moteris arba paryškinti tam tikrą prestižą.
Titulinė genealogija
Maroko tradicijoje titulą gali turėti moteris, kurios yra laikomos pranašo Mahometo palikuonėmis — tokios moterys tradiciškai sulaukia ypatingos pagarbos ir garbės. Analogškai vyrams, kurie, kaip manoma, kilę iš Mahometo, skiriami garbiniai vardai ar titulai: bet kuris vyras, priskiriamas tokiam kilmei, gali turėti Sidi arba Moulay titulą (Moulay dažnai laikomas aukštesniu garbės vardu).
Socialinis ir oficialus kontekstas
Šiandien „Lalla“ išlieka svarbi socialinė formuluotė Maroke: ji naudojama tiek kasdienėje pagarbos kalboje, tiek oficialiuose dokumentuose ar protokoluose, ypač kai kalbama apie karališkosios šeimos moteris ar gerbiamas visuomenės figūras. Kartais titulą patenka į viešąją tapatybę — pavyzdžiui, žinomos ar matomos moterys kartais viešai minima su „Lalla“ prieš vardą.
Tarimas, rašyba ir variantai
Titulą dažniausiai lotyniškomis raidėmis rašo kaip Lalla. Tarimo aproksimacija lietuviškai būtų la-la (su pabrėžtu antru L garsiu: [ˈlalːa]). Vietinės kalbos ir dialektai gali turėti nedidelių variantų arba artimų atitikmenų. Kartais matomas ir trumpesnis „Lla“ arba regioniniai grafijos skirtumai.
Pastaba
Nors „Lalla“ tradiciškai siejamas su kilmingumu ir religine genealogija, šiandien jo vartojimas yra platesnis: jis gali būti mandagus kreipinys į pagyvenusią ar gerbiamą moterį nepriklausomai nuo kilmės. Kaip ir dauguma pagarbos titulų, jo reikšmė priklauso nuo konteksto — šeimos, bendruomenės, socialinės padėties ir oficialios situacijos.
Ieškoti