Laurasiatheria yra viena iš didžiausių ir įvairiausių placentinių žinduolių grupių, apimanti daugybę formų nuo mažų naktinių smulkių plėšrūnų iki didžiausių vandenynų gyvūnų. Pavadinimas kilęs nuo vietovės, kurioje daugumos šios linijos protėviai greičiausiai išsivystė — šiaurinio Mesozojaus superkontinento Laurasijos (maždaug atitinkančios dabartinę Euraziją ir Šiaurės Ameriką). Kai Pangėja dalijosi, dalis žinduolių populiacijų liko Laurazijoje, iš kur vėliau kilo šios didelės evoliucinės šakos atstovai.

Šiai grupei priklauso labai įvairūs žinduoliai: mažesni žemės gyventojai ir urvų specialistai, ore skrendantys šikšnosparniai, sausumos kanopiniai, plėšrūnai ir net pilviniai jūrų gyvūnai. Tarp labiausiai žinomų grupių yra žvirbliai, ežiai, pangolinai, šikšnosparniai, banginiai, dauguma kanopinių žinduolių ir mėsėdžių. Ši įvairovė atsispindi ir ekologinėse rolėse: kai kurios rūšys yra plėšrūnai, kitos — žolėdžiai, kitos — visiškai prisitaikę prie vandens ar skrydžio.

Laurasiatheria apibrėžiama daugiausia remiantis molekuliniais duomenimis — DNR sekų analizėmis ir kitomis molekulinėmis priemonėmis, tarp kurių yra ir retroelementų žymės. Skaitant molekulinius duomenis, paaiškėjo, kad šie žinduoliai sudaro monofilinę grupę, tačiau jiems beveik nerandama vieningo ryškaus išorės morfologinio požymio (synapomorfijos), kuris leistų juos atskirti pagal išvaizdą vien tik anatomiškai.

Gyvosios grupės ir jų pavyzdžiai

  • Eulipotyphla: maži žinduoliai, dažnai vabzdžiaėdžiai ar smulkūs plėšrūnai — tarp jų ežiai, kurmiai ir pelėniniai (plačiai paplitę)
  • Cetartiodactyla: labai įvairi grupė, į kurią įeina tiek vandens gyvūnai (Cetacea — banginiai, delfinai, jūrų kiaulės), tiek lygiapirščiai kanopiniai (Artiodactyla — kiaulės, hipopotamai, kupranugariai, žirafos, elniai, antilopės, galvijai, avis, ožkos ir kt.).
  • Pholidota: pangolinai (žvynuotieji skruzdžiaėdžiai), pasitaikantys Afrikoje ir Pietų bei Pietryčių Azijoje
  • Chiroptera: šikšnosparniai — vieninteliai aktyviai skraidantys žinduoliai, labai įvairūs tiek mitybos, tiek elgsenos atžvilgiu
  • Carnivora: mėsėdžiai — plėšriniai žinduoliai, įskaitant šunis, kates, lokius, mangustus, ruonius ir kt.
  • Perissodactyla: neporakanopiai kanopiniai — arkliai, raganosiai, tapyrai ir jų giminės

Kilmė, laikas ir taksonominiai ginčai

Molekuliniai tyrimai rodo, kad Laurasiatheria atsirado maždaug kreidos pabaigoje arba ankstyvajame paleogene (apie prieš 100–60 milijonų metų), kai žinduoliai pradėjo sparčiai diversifikuotis po dinozaurų masinio išnykimo. Tačiau tiksli tarpusavio ryšių seka tarp minėtų grupių dar nėra visiškai sutarta: skirtingi genų rinkiniai, analizės metodai ar papildomi fosiliniai radiniai gali pakeisti detalų kilmės medžio vaizdą.

Vienos iš pagrindinių diskusijų temos:

  • kaip tiksliai susijusios Chiroptera (šikšnosparniai) su kitomis Laurasiatheria linijomis;
  • ar Cetacea (banginiai) suartėja su tam tikromis Artiodactyla grupėmis (tai dabar dažnai pripažįstama ir todėl kartais vartojamas terminas Cetartiodactyla);
  • kodėl morfologiniai požymiai neparodo aiškaus bendro Laurasiatheria sinapomorfizmo, nors molekuliniai duomenys rodo bendrą kilmę.

Ekologinė ir evoliucinė reikšmė

Laurasiatheria apima rūšis, užimančias daugelį ekosistemų ir ekologinių nišų: naktiniai vabzdžiaėdžiai ir smulkūs plėšrūnai kontroliuoja bestuburių populiacijas; šikšnosparniai yra svarbūs apdulkintojai ir vabzdžių reguliatoriai; kanopiniai ir perissodaktiliai formuoja žolynų bei miškų bendrijas; banginiai ir delfinai — pagrindiniai vandenynų aukštesniųjų trofinių lygių atstovai. Ši grupė taip pat demonstruoja platų adaptacijų spektrą – nuo skrydžio iki pilno prisitaikymo gyventi vandenyje arba turėti sudėtingą rumens virškinimą.

Apibendrinant, Laurasiatheria — tai molekulinėmis analizėmis išskirta placentinių žinduolių šaka, kuriai priklauso daug pažangiausių ir ekologiškai svarbių žinduolių grupių. Nors tarp specialistų tebėra diskusijų dėl tikslaus vidinio susijimo ir kilmės medžio smulkmenų, grupės monofiliškumas remiasi stipriais molekuliniais įrodymais.