Lochneso pabaisa (Nessie) – kas tai, istorija ir moksliniai paaiškinimai
Lochneso pabaisa, dar vadinama Nessie, yra spėjamas gyvūnas, gyvenantis Škotijos Lochneso ežere, kuris yra antras pagal dydį šalyje. Istorija apie Lochneso pabaisą buvo didelė kriptozoologijos srityje.
Dauguma mokslininkų mano, kad Lochneso pabaisa nėra tikra, ir teigia, kad daugelis reginių yra apgaulė arba kitų klaidingai egzistuojančių gyvūnų nuotraukos. Tačiau tarp tikinčiųjų populiari teorija, kad "Nesė" yra pleziozauras - išnykęs mėsėdis vandens roplys, gyvenęs mezozojaus eroje. Lochneso pabaisa taip pat buvo apibūdinama kaip dramblys, ungurys ir kiti gyvūnai.
Trumpa istorija ir garsūs pastebėjimai
Legenda apie keistus padarus Lochneso apylinkėse siekia kelis šimtmečius. Seniausias žinomas pasakojimas — VI a. Šv. Kolumbos (Saint Columba) istorija, kurioje minimas vandens žvėris, užpuolęs žmogų prie ežero. Modernus susidomėjimas prasidėjo XX a. pradžioje, bet plačiau pasaulyje pabaisa išgarsėjo 1930–1934 m., kai didelė žiniasklaidos kampanija paskatino naujų pranešimų bangą.
Per dešimtmečius pasirodė šimtai pastebėjimų, vaizdų ir radinių. Vieni garsiausių atvejų:
- 1934 m. paskelbta vadinamoji „chirurgo nuotrauka“ (Surgeon’s Photograph), kuri ilgus metus buvo laikoma įtikinamu įrodymu, tačiau vėliau tapo aišku, kad tai buvo suklastota fotografija.
- 1970–1980 m. buvo atlikta kelios akustinės (sonaro) paieškos ir naktinės fotografijos, kurių metu užfiksuoti neaiškūs objektai ir echogramų signalai.
- 1987 m. atlikta „Operation Deepscan“ — didelė sonaro ekspedicija su daug laivų, kuri užfiksavo kelis nepaaiškintus echo taškus, bet niekas nebuvo aiškiai nufotografuota ar sugauti.
Moksliniai paaiškinimai
Mokslinėje bendruomenėje vyrauja skeptiškas požiūris. Pagrindinės aiškinimo linijos:
- Netinkama identifikacija: dažnai žmonės mato pažįstamus gyvūnus ar objektus — paukščius, didesnius žuvų telkinius, beždžionėms panašius besiskverbiančius rtktus ar otterius (lynus), ir juos laiko neįprasta būtybe.
- Bangos ir vėjo sukelti vaizdiniai: ežero bangos, laivų palikimas, atspindžiai ir šviesos gali sukurti iliuzijas, atrodančias kaip kaklas ar nugara.
- Dideli unguriai ar žuvys: kai kurios hipotezės siūlo, kad pastebėjimus gali sukelti dideli unguriai arba žuvys, kurių matmenys viršija įprastus.
- Hoax'ai (apgaulės): kai kurios garsios nuotraukos ar įrašai vėliau patvirtinti kaip klastotės.
- Geologiniai ir biologiniai veiksniai: gilios ežero sritys, vėsaus vandens sąlygos ir retai stebimos rūšys gali skatinti klaidingą interpretaciją.
Svarbiausi moksliniai tyrimai
Per pastaruosius dešimtmečius atlikta keletas rimtesnių paieškų ir tyrimų, kurie sumažino galimų „Nessie“ paaiškinimų spektrą:
- Sonariniai tyrimai (1970–1990 m.) užfiksavo neaiškius signalus, bet neaiškios nuo aiškių gyvūnų vaizdų.
- 2003–2010 m. kartais atliktos fotografinės ir naktinės stebėjimo misijos (taip pat su infraraudonųjų spindulių kameromis) nepateikė patikimų, neribotų įrodymų apie neįprastą gyvūną.
- 2018 m. atliktas plačiai aptariamas eDNA (aplinkos DNR) tyrimas — vandens mėginiai iš ežero buvo ištirti ieškant genetinių pėdsakų. Tyrimas nerado įrodymų apie pleziozaurus ar kitus didelius archajiškus roplius; buvo aptikta daug anglies dvideginių žuvų, ypač ungurių (angillis) DNR, kas palaikė hipotezę, kad dideli unguriai gali būti vienas iš galimų paaiškinimų.
Apgaulės ir „chirurgo nuotrauka“
Viena žinomiausių nuotraukų, „Surgeon’s Photograph“ (1934), ilgus metus laikyta įtikinamu įrodymu. 1994 m. buvo atskleista, kad nuotrauka greičiausiai suklastota — įrodymai rodė, jog tai buvo mažas modelis, plūduriavęs ant vandens. Šis atvejis ženkliai sumažino pasitikėjimą daugeliu kitų vaizdų ir paskatino griežtesnį fotografijų vertinimą.
Kultūrinė reikšmė ir turizmas
Nepriklausomai nuo to, ar Lochneso pabaisa egzistuoja, jos įvaizdis turi didelę kultūrinę reikšmę. „Nessie“ tapo Škotijos simboliu ir pritraukia tūkstančius turistų į Lochneso apylinkes. Ežero pakrantėje veikia muziejai, turizmo centrai ir ekskursijos, skirtos „Nessie“ istorijai ir paieškoms. Turizmas ne tik palaiko vietinę ekonomiką, bet ir prisideda prie platesnio visuomenės susidomėjimo gamtos tyrimais.
Išvada
Lochneso pabaisa išlieka vienas žymiausių kriptozoologijos fenomenų. Mokslas iki šiol nerado patikimų įrodymų apie didelę nežinomą rūšį ežere, o dauguma pastebėjimų paaiškinami natūraliais reiškiniais, netinkama identifikacija ar net apgavystėmis. Vis dėlto „Nessie“ liko gyva populiarioje vaizduotėje, o ežero tyrimai ir vieši stebėjimai tęsiasi — tiek dėl mokslo, tiek dėl turistinio susidomėjimo.


Lochneso pabaisa
Chirurgo nuotrauka" (1934 m.)
Chirurgo nuotrauka buvo vienintelis galvos ir kaklo fotografijos įrodymas - visos kitos nuotraukos - tai gūbriai arba pažeidimai. Daktaras Vilsonas teigė, kad, pamatęs pabaisą, žiūrėjo į ežerą, todėl griebė fotoaparatą ir padarė penkias nuotraukas. Išryškinus juostą, tik dvi ekspozicijos buvo aiškios. Pirmoje nuotraukoje (ta, apie kurią daugiau kalbama viešumoje) matyti, kaip teigiama, nedidelė galva ir nugara. Antroji, neryški nuotrauka, sulaukė mažai dėmesio, nes buvo sunku interpretuoti, kas joje pavaizduota.
1994 m. paaiškėjo, kad atvaizdas yra apgaulė. Tariamai ją padarė Londono ginekologas Robertas Kenetas Vilsonas. 1934 m. balandžio 21 d. ji buvo išspausdinta laikraštyje "Daily Mail". Vilsono atsisakymas, kad jo vardas būtų siejamas su nuotrauka, lėmė, kad ji buvo pavadinta "Chirurgo nuotrauka".
Nuotraukoje matomos keistai mažos bangos atitinka mažų bangų, o ne didelių bangų, dydį ir apskritiminį raštą, kai fotografuojama iš arti. Originalios neapkarpytos nuotraukos analizė paskatino dar daugiau abejonių. Likus metams iki apgaulės atskleidimo, "Discovery Communications" dokumentinio filmo "Lochneso ežero atradimas" kūrėjai išanalizavo neapkarpytą nuotrauką ir nustatė, kad kiekvienoje nuotraukos versijoje matomas baltas objektas. "Atrodo, kad jis yra vandens bangavimo šaltinis, beveik taip, tarsi objektas būtų velkamas Bet mokslas negali atmesti, kad tai buvo tik negatyvo dėmė", - tęsė jis. Be to, išanalizavus visą nuotrauką paaiškėjo, kad objektas buvo gana mažas, tik apie 60-90 cm ilgio.
Po Kristiano Spurlingo prisipažinimo dauguma sutinka, kad tai buvo tai, ką teigė Spurlingas - žaislinis povandeninis laivas su pritvirtinta skulptūrine galva. Išsami informacija apie tai, kaip buvo padaryta nuotrauka, buvo paskelbta 1999 m. knygoje "Nessie - atskleista chirurgo nuotrauka" (Nessie - the Surgeon's Photograph Exposed). Iš esmės tai buvo žaislinis povandeninis laivas su galva ir kaklu, pagamintas iš plastikinės medienos, kurį sukonstravo Kristianas Spurlingas (Christian Spurling).
Spurlingas buvo Marmaduko Vetherelo, stambiųjų žvėrių medžiotojo, kuris buvo viešai išjuoktas jį įdarbinusiame laikraštyje "Daily Mail", svainis. Spurlingas teigė, kad Marmaduke'as Wetherellas, norėdamas atkeršyti, įvykdė apgaulę. Jo bendrininkai buvo Spurlingas (skulptūrų specialistas), jo sūnus Ianas Marmaduke'as, kuris nupirko medžiagą netikrai Nessie, ir Maurice'as Chambersas (draudimo agentas). Chambersas paprašė chirurgo Roberto Keneto Vilsono (Robert Kenneth Wilson) pasiūlyti nuotraukas dienraščiui "Daily Mail".
Henris Baueris paneigė šią melagingą istoriją. Bauerio nelaimei, jis teigė, kad 1934 m. plastikinė mediena neegzistavo, nors iš tikrųjų ji buvo populiari "pasidaryk pats" ir modeliavimo medžiaga nuo 1920-ųjų.
Ežere niekada nebuvo aptiktas joks gyvūnas, panašus į mitinę pabaisą.