Hebrajų kalbos akademija: oficiali hebrajų kalbos institucija Jeruzalėje
Hebrajų kalbos akademija Jeruzalėje — oficiali hebrajų kalbos institucija nuo 1890 m.: kalbos norma, žodynai, terminai ir kalbotyros centras Givat Rame.
Koordinatės: 31°46′20.34″N 35°11′54.71″E / 31.7723167°N 35.1985306°E / 31.7723167; 35.1985306
Hebrajų kalbos akademija (hebrajiškai: הָאָקָדֶמְיָה לַלָּשׁוֹן הָעִבְרִית, HaAkademya laLashon ha'Ivrit) yra pagrindinė hebrajų kalbos institucija. Akademija pradėjo veikti 1890 m. kaip "Hebrajų kalbos komitetas" Jeruzalėje. 1953 m. ją pakeitė "Hebrajų kalbos akademija", įkurta Jeruzalės Hebrajų universitete, Givat Ramo miestelyje.
Istorija ir reikšmė
Hebrajų kalbos institucijos istorija prasidėjo XIX a. pabaigoje, kai hebrajų kalbos atgimimo judėjimas siekė sugrąžinti hebrajų kalbą kaip gyvą kasdienio bendravimo kalbą. 1890 m. įsteigtas Hebrajų kalbos komitetas (Va'ad ha-Lashon) tapo pirmąja nuolatine institucija, kuri sistemingai dirbo prie kalbos atnaujinimo, žodyno kūrimo ir gramatinės normos formavimo. Vienas iš svarbiausių judėjimo lyderių buvo Eliezer Ben‑Yehuda, siekęs plačiai paplisti naujai atgaivintai hebrajų kalbai.
Po Izraelio valstybės įkūrimo ir universitetinės mokslinės institucijos plėtros 1953 m. komitetas reorganizuotas į Hebrajų kalbos akademiją prie Hebrajų universiteto. Akademija tapo oficialiu kalbos politikos ir norminimo centru, turinčiu didelę įtaką šiuolaikinės hebrajų kalbos raidai.
Pagrindinės funkcijos
- Kalbos norminimas: nustato ir skelbia rašybos, skyrybos, morfologijos ir sintaksės rekomendacijas.
- Neologizmų kūrimas: kuria ir siūlo naujus terminus mokslo, technologijų, verslo ir kasdienio gyvenimo sritims.
- Žodinė politika: rengia taisykles vietovardžių, asmenvardžių ir transkripcijos klausimais.
- Tyrimai ir ištekliai: vykdo kalbotyros tyrimus, rengia žodynus ir leidinius bei palaiko mokslinę informaciją apie hebrajų kalbą.
- Patariamoji veikla: teikia rekomendacijas vyriausybei, švietimo institucijoms, žiniasklaidai ir leidykloms.
Struktūra ir nariai
Akademiją sudaro mokslininkai, leksikografai, kalbininkai, literatūros tyrėjai ir patyrę redaktoriai. Nariai paprastai renkami ar paskiriami pagal akademinius nuopelnus ir patirtį kalbos srityje. Be nuolatinių narių, Akademija turi specialias komisijas ir darbo grupes, skirtas terminologijai, gramatikai, rašybai, vietovardžiams ir kitoms sritims.
Leidiniai ir skaitmeniniai ištekliai
Akademija skelbia mokslinius leidinius, rekomendacijas ir žodynus, taip pat tvarko internetinius išteklius, kuriuose skelbiamos patvirtintos formos, terminų siūlymai bei paaiškinimai. Jos sprendimai ir publikacijos plačiai naudojami švietime, žiniasklaidoje ir akademinėje bendruomenėje.
Įtaka ir diskusijos
Hebrajų kalbos akademija buvo ir tebėra kertinis elementas hebrajų kalbos atgaivinimo ir modernizavimo procese. Jos veikla padėjo sukurti vieningą standartą, kurį naudoja mokyklos, žiniasklaida ir valdžios institucijos. Kartu Akademija kartais sulaukia kritikos dėl per didelio preskriptivumo — dalis kalbos vartotojų ir lingvistų diskusijose akcentuoja, kad gyva kalba natūraliai kinta ir skolinių bei naujadarų vartojimo apribojimas gali būti ribojantis.
Per pastaruosius dešimtmečius viešas diskursas apie kalbą įtraukė ir naujas temas, tokias kaip lyčių neutralios formos, globalių technologinių terminų adaptacija bei skaitmeninių išteklių prieinamumas. Akademija dažnai bando subalansuoti tradicijas su praktiniais poreikiais kuriant terminus ir taisykles, kurios būtų suprantamos ir plačiai priimtos.
Praktinė reikšmė ir pasiekiamumas
Sprendimai ir pasiūlymai, kuriuos skelbia Hebrajų kalbos akademija, dažnai tampa oficialiomis arba plačiai pripažintomis vartojimo normomis. Daug medžiagos — gairių, terminų duomenų bazių ir žodynų paaiškinimų — Akademija pateikia internete, todėl tiek specialistai, tiek plačioji visuomenė gali pasitikrinti žodžių reikšmes ir rekomenduojamas formas.
Hebrajų kalbos akademija išlieka svarbia institucija tiek hebrajų kalbos mokslinei plėtrai, tiek kasdienės kalbos norminimui, ir aktyviai dalyvauja reaguojant į naujus kalbinius iššūkius bei technologines permainas.
Klausimai ir atsakymai
K: Kokios yra Hebrajų kalbos akademijos koordinatės?
A: Hebrajų kalbos akademijos koordinatės yra 31°46′20.34″N 35°11′54.71″E / 31.7723167°N 35.1985306°E / 31.7723167; 35.1985306°E.
K: Kada buvo įkurta Hebrajų kalbos akademija?
A: Hebrajų kalbos akademija buvo įkurta 1953 m., pakeitusi 1890 m. Jeruzalėje įkurtą "Hebrajų kalbos komitetą".
K.: Kur įsikūrusi Akademija?
A.: Akademija įsikūrusi Jeruzalės hebrajų universiteto Givat Ramo miestelyje.
K.: Koks jos tikslas?
A: Šios akademijos tikslas - būti pagrindine institucija, saugančia ir skatinančia hebrajų kalbos žinias ir vartojimą.
K: Kas ją įkūrė?
A: Ji buvo įkurta vietoj ankstesnės organizacijos, pavadintos "Hebrajų kalbos komitetu", kuri buvo įsteigta 1890 m. Jeruzalėje.
K: Kokia dar veikla užsiima organizacija, be hebrajų kalbos žinių išsaugojimo ir skatinimo bei vartojimo? Atsakymas: Be hebrajų kalbos žinių išsaugojimo ir skatinimo, ji taip pat skiria mokslinių tyrimų stipendijas, leidžia knygas apie kalbotyrą, organizuoja su kalbotyra susijusias konferencijas ir seminarus ir kt.
Ieškoti