Mansouras Koushanas (1949 m. gruodžio 26 d. – 2014 m. vasario 16 d.) buvo vienas svarbiausių XX a. pabaigos ir XXI a. pradžios ir persų diasporos rašytojų, režisierių ir žmogaus teisių gynėjų. Gimęs Irane, Koushanas išsiskyrė kaip aktyvus literatūros ir žodžio laisvės šalininkas, kūręs poeziją, prozą, pjeses, taip pat dirbęs žurnalistikoje ir režisūroje.

Kūryba ir profesinė veikla

Koushanas paliko didelį literatūrinį palikimą:

  • išleido apie 14 poezijos ir apsakymų rinkinių;
  • parašė 7 romanus;
  • šiuo savo vardu publikuota apie 12 analizės ir kritikos knygų apie kultūrą, literatūrą, visuomenę ir politiką;
  • parašė šimtus analitinių esė ir daugiau nei 30 pjesių;
  • režisavo filmus ir televizijos pjeses bei statė pjeses tiek Irane, tiek užsienyje.

Gyvendamas Irane Koushanas buvo aktyvus Irano rašytojų asociacijos tarybos narys ir 1967–1977 m. redagavo keturis nepriklausomus literatūrinius žurnalus. Jo kūryboje dažnai skambėjo temos apie laisvę, žmogaus teises, cenzūrą ir egzistencinius pasirinkimus, o tekstai pasižymėjo analitiniu aštrumu bei socialine įžvalga.

Žurnalistika ir pilietinė veikla

1996 m. Koushanas vadovavo laikraščiui „Takapou“ – leidiniui, kuris buvo vienas retų balsų, paskelbusių 1994 m. vadinamąją „134 Irano rašytojų deklaraciją“ prieš cenzūrą. Dėl tokios veiklos leidinys buvo uždarytas, o daugelis deklaracijos signatarų patyrė griežtą režimo persekiojimą, kai kurie net žuvo nuo slaptųjų tarnybų veiksmų. Koushanas ilgą laiką buvo matomas kaip skvarbi kritinė figūra Irano intelektualų bendruomenėje.

Tremtis, tarptautinė veikla ir režisūra Norvegijoje

1998 m. gruodį Koushanas išvyko į Norvegiją, kur tarė kalbą Jungtinių Tautų Žmogaus teisių chartijos 50-ųjų metinių proga. Tuo metu Irane prasidėjo serija rašytojų ir intelektualų grobimų bei žudynių, todėl Koushanas, būdamas viešai žinomas ir pažeidžiamas dėl savo pozicijų, buvo priverstas likti tremtyje.

2000–2006 m. jis dirbo Sølvbergo teatro Stavangeryje (Norvegija) meno vadovu ir režisieriumi. Ten jis vadovavo repertuarui, režisavo spektaklius ir skatino kultūrinį dialogą tarp persų diasporos bendruomenės ir vietinės publikos.

Apdovanojimai ir pripažinimas

Už nuopelnus žmogaus teisių gynimo ir žodžio laisvės srityje Koushanas pelnė tarptautinį pripažinimą. 2010 m. jam buvo įteikta prestižinė Carlo von Ossietzky premija, skiriama asmenims, išsiskiriantiems kovoje už žmogaus teises ir laisvę.

Mirtis ir palikimas

2014 m. vasario 16 d. Koushanas mirė Stavangeryje nuo skrandžio vėžio. Jam buvo 65 metai. Paskutiniais gyvenimo metais jis ėjo persų literatūros, kultūros ir meno ketvirtinio žurnalo „Jonge Zaman“ vyriausiojo redaktoriaus pareigas.

Koushanas paliko reikšmingą kultūrinį ir politinį paveldą: jo tekstai, pjesės ir straipsniai tebėra nagrinėjami literatūros, žurnalistikos ir žmogaus teisių tyrimuose. Kai kurie jo kūriniai buvo išversti į kitas kalbas, jis dažnai kvietė kalbėti tarptautinėse konferencijose ir dalyvavo renginiuose, skatinančiuose sugrąžinti dėmesį į Irano intelektualų situaciją. Jo atminimas gyvas literatūros renginiuose, žmogaus teisių diskusijose ir tarp kolegų rašytojų.

Reikšmė ir temos

Mansouro Koushano kūryba ir veikla — tai pasipriešinimo cenzūrai, solidarumo su persekiojamais intelektualais ir ištikimybės kalbai bei tiesai aktas. Jis liko svarbiu pavyzdžiu tiek tiems, kurie kuria tremtyje, tiek tiems, kurie tęsia kovą už žodžio laisvę savo šalyse.