Mapudungun — mapučių (Mapuche) kalba Čilėje ir Argentinoje

Mapudungun — mapučių kalba Čilėje ir Argentinoje: istorija, araukanizacija, Patagonijos vartotojai, žodžių įtaka kitoms kalboms ir šiandieninė padėtis.

Mapudungun - kalba, kuria kalba mapučių tauta Čilėje ir Argentinoje. Net ir atvykus ispanams, Argentinos etninės grupės perėmė mapudungun kalbą, pavyzdžiui, patagoniečiai arba tehuelčai. Šis procesas vadinamas araukanizacija. Šiandien šia kalba kalbančių žmonių yra 260 000, iš jų 250 000 Čilės centriniame slėnyje ir 10 000 Argentinos Patagonijos regione.

Boldo medžio pavadinimas kilęs iš mapudungunų kalbos žodžio foldo. Žodį "pončo" perėmė ispanų ir daugelis kitų kalbų. Jis galėjo kilti iš mapudungunų kalbos žodžio pontro arba iš kečujų kalbos žodžio punchu.

Kilme ir klasifikacija

Mapudungun dažnai priskiriama araukanų (araukanių) kalbų šeimai. Kai kurie lingvistai laiko ją izoliuota kalba arba labai atskira nuo kitų Pietų Amerikos kalbų, nes aiškaus giminystės ryšio su plačiau pažįstamomis kalbų šeimomis nenustatyta. Istoriškai mapudungun buvo pagrindinė kalba planuose, kuriuose gyveno mapučiai (mapučių tauta), ir ji turėjo reikšmingą poveikį gretimuose regionuose.

Dialektai ir paplitimas

Mapudungun turi kelis dialektus ir potarmes. Kai kurios iš jų yra:

• centrinė potarmė, paplitusi Čilės centrinėje dalyje (tai daugiausia išlikusi gyvybinga kalbos forma);
• pietinė potarmė, kartais vadinama huilliche — šis variantas turi savitų fonetinių ir leksinių ypatybių, kai kuriais atvejais laikomas atskira kalba;
• istoriškai egzistavusios potarmės šiaurėje (pvz., picunche) daugiausia išnyko arba buvo asimiliuotos į ispanų kalbą.

Mapudungun paplitęs tiek Čilėje, tiek Argentinos pietiniuose regionuose; dėl migracijos dalis kalbančiųjų gyvena ir miestų zonose.

Gramatika ir fonetika (svarbiausi bruožai)

• Žodžių tvarka dažniausiai yra SOV (subjektas — objektas — veiksmažodis), nors kontekstas ir sintaksinė informacija gali keisti eiliškumą.
• Kalba yra agglutinacinio pobūdžio — žodžiai dažnai sudaromi pridedant prie šaknų daugybę priesagų, kurios nurodo asmenis, skaičių, laiką, modalumą ir ryšius tarp sakinio dalių.
• Mapudungun foneminė sistema apima kelias balsių ir daug priebalsių variacijas; ortografijoje naudotos skirtingos transkripcijos, todėl rašyba gali skirtis priklausomai nuo standartizacijos.
• Kalboje nėra gramatiškai išreikštos lyčių (giminės) kategorijos kaip daugelyje indoeuropiečių kalbų.

Skoliniai ir įtaka ispanų kalbai

Mapudungun paliko pėdsakus ispanų kalboje, ypač lokaliniuose pavadinimuose ir kasdienės kultūros žodynuose. Kaip nurodyta aukščiau, žodis pončo gali būti kilęs iš mapudungunų žodžio pontro (arba turėti įtaką iš kečujų punchu), o vardas boldo medžio — nuo foldo. Kiti regioniniai skolinių pavyzdžiai aptinkami maisto, gamtos ir vietovardžių leksikoje.

Sociolingvistinė padėtis ir revitalizacija

Nors mapudungun turi nemažą kalbančiųjų bendruomenę, kalba patiria spaudimą dėl asimiliacijos į ispanų kalbą, urbanizacijos ir jaunimo polinkio naudoti dominuojančią valstybinę kalbą. Dėl to kai kuriuose regionuose kalbos naudojimas mažėja tarp jaunųjų kartų. Todėl vyksta įvairios iniciatyvos, skirtos kalbos išsaugojimui ir atgaivinimui:

• bendruomeninės ir mokyklinės dvikalbės programos;
• kultūrinės ir politinės organizacijos, skatinančios Mapuche kalbos bei tradicijų praktikas;
• rašytinės medžiagos, žodynų ir internetinių resursų kūrimas;
• radijo ir kitų žiniasklaidos formų naudojimas mapudungun sklaidoje.

Nors mapudungun neturi plataus oficialaus valstybės statuso tiek Čilėje, tiek Argentinoje, jo kultūrinė reikšmė ir visuomeninės iniciatyvos stiprina jo matomumą ir prieinamumą.

Kodėl svarbu žinoti apie mapudungun?

Mapudungun yra ne tik bendravimo priemonė — tai talpykla mapučių istorijos, tradicijų, mitų ir šeimos žinių. Kalbos pažinimas padeda geriau suprasti regiono kultūrinę įvairovę, biologinę tradicinę patirtį (medicinos, žemdirbystės ir gamtos pažinimo) ir prisideda prie etninės tapatybės išsaugojimo.

Paieška pagal raidę