Marie Émilie Thérèse de Joly, „Mademoiselle de Choin“ (g. 1670 m. rugpjūčio 2 d. – mirė 1732 m.), yra žinoma kaip antroji Liudviko Prancūzijos dauphino, "Didžiojo dauphino", žmona, tačiau jų santuoka ilgą laiką slėpta nuo viešumos. Kadangi ji priklausė smulkiajai bajorijai, jos ryšys su dauphinu niekada nebuvo oficialiai pripažintas. Dvare ji dažnai buvo pristatoma kaip našlės princesės o Conti dama bei artima pusbrolio Liudviko Prancūzijos, Prancūzijos dauphinui, "didžiajam dauphinui”, palydovė ir bičiulė.
Gyvenimo pradžia ir padėtis dvare
Marie Émilie gimė 1670 m. rugpjūčio 2 d. Mažos kilmės bajorų šeimoje, todėl jos socialinis statusas nebuvo tinkamas aukštos Prancūzijos dinastijos santuokai. Ji įgijo vietą karališkajame dvare kaip rūmų dama ir buvo priimta į artimiausių moterų ratą, kur susipažino ir palaikė ryšius su svarbiausiomis to meto asmenybėmis. Pirmoji dauphino žmona Marija Ana Viktorija Bavarijos mirė 1690 m., palikusi tris sūnus; po šios netekties dauphino gyvenime prasidėjo pokyčiai, leidę Marie Émilie priartėti prie jo.
Slaptos santuokos aplinkybės
Pagal daugelį istorinių šaltinių, Marie Émilie ir dauphinas susituokė slapta — manoma, kad santuoka įvyko 1694 m. liepos 19 d. Dėl jos žemos kilmės ir politinių bei dinastinių apribojimų šis ryšys niekada nebuvo paskelbtas viešai, o jos padėtis dvare išliko neoficiali. Slapta santuoka ir slaptas gyvenimas su aukšto rango valdovu sukėlė daug gandų ir spekuliacijų tarp rūmų žmonių; daug istorikų pažymi, kad tai buvo emocinis, ne politinis sąjūdis, o oficialūs dokumentai ar karaliaus pritarimas tokiai sąjungai neegzistavo.
Vaikai
Per slaptingą sąjungą Marie Émilie pagimdė sūnų. Pagal įrašus, berniukas mirė būdamas apie dvejų metų, taip ir neįgavęs viešai pripažinto vardo ar titulo. Dėl slaptumo ir oficialios pripažinimo stygiaus apie vaiką žinoma mažai — informacija gaunama daugiausiai iš laikmečio liudijimų ir memuarų, todėl kai kurie faktiniai duomenys lieka nepatikslinti.
Vėlesnis gyvenimas, mirtis ir laidojimas
Po dauphino mirties 1711 m. Marie Émilie pasitraukė iš karališkojo artimiausios aplinkos ir persikėlė gyventi į Paryžių. Ji gyveno santūriai ir tyliai, vengdama rūmų intrigų. Mirė 1732 m. balandį Paryžiuje; tiksli mirties data nėra vienareikšmiai nurodyta daugelio šaltinių, todėl ji dažnai pateikiama tik kaip 1732 m. balandžio mėnesį. Marie Émilie buvo palaidota Paryžiaus Saint Paul des Champs kapinėse.
Paveldas ir istorinė reikšmė
Marie Émilie de Joly atvejis gerai iliustruoja hierarchines ir socialines normas, valdančias XVII–XVIII a. Prancūzijos karališkuosius rūmus: net jei aukšti asmenys siekė asmeninio laimės, dinastinės ir politinės priežastys dažnai trukdė oficialiai pripažinti tokius ryšius. Dėl slaptumo ir menko oficialaus dėmesio jos istorija išlieka fragmentiška ir daugiausia žinoma per gandus, memuarus bei kelių kronikų užuominas. Istorikai laikomi Marie Émilie pavyzdžiu, kai asmeninės jausenos ir socialinė padėtis susikerta su valstybinių interesų reikalavimais.
Pastaba: Daug informacijos apie slaptąsias santuokas ir asmeninius ryšius dvare remiasi to meto memuarais ir dokumentais, todėl kai kurių detalių tikslumas gali būti nevienareikšmis.