Meristema: kas tai? Struktūra, funkcijos ir reikšmė augalams

Meristema: sužinokite apie jos struktūrą, funkcijas ir reikšmę augalų augimui. Aiškus paaiškinimas apie meristemines ląsteles ir jų vaidmenį augaluose.

Meristema yra augalų audinys, sudarytas iš besidalijančių ląstelių. Jos yra tose augalo dalyse, kuriose gali vykti augimas.

Diferencijuotos augalinės ląstelės paprastai negali dalytis ar gaminti kito tipo ląstelių. Todėl, norint gauti naujų ląstelių, meristemoje būtinas ląstelių dalijimasis. Tai leidžia augalui augti reikalingiems audiniams ir naujiems organams.

Meristeminės ląstelės augalams atlieka tą pačią funkciją kaip ir kamieninės ląstelės gyvūnams. Jos yra nepilnai diferencijuotos arba visai nediferencijuotos ir gali tęsti ląstelių dalijimąsi.

Ląstelės yra mažos, o protoplazma visiškai užpildo ląstelę. Vakuolės labai mažos. Citoplazmoje nėra plastidžių (pavyzdžiui, chloroplastų), tačiau jos yra rudimentinės formos ("proplastidės"). Meristeminės ląstelės yra glaudžiai viena prie kitos be tarpląstelinių ertmių. Ląstelės sienelė yra labai plona pirminė ląstelės sienelė.

Meristemos tipai

• Apikalinės (viršūninės) meristemos – randamos stiebo ir šaknies galiukuose; atsakingos už augalo ilgio (pirminį) augimą. Viršūninės meristemos stiebuose vadinamos šaknų arba ūglių meristemomis (shoot apical meristem, SAM), o šaknyse – root apical meristem (RAM).
• Lateralinės (žievės) meristemos – pavyzdžiui, vaskulinis kambio (vascular cambium) ir phellogenas (korkogenas); atsakingos už stiebo ir šaknies storėjimą (antrinį augimą), medienos (ksilemo) ir žievės (floemo) formavimą.
• Interkalarios meristemos – randamos tarp diferencijuotų audinių (dažnai žolėse), leidžia greitai ataugti nukirstoms dalims arba ilginimui tarp mazgų.
• Specializuotos arba laikinos meristemos – susidaro žaizdų gijimui ar organų formavimuisi (pvz., meristeminių židinių formavimasis pjūvio vietoje).

Struktūra ir organizacija

Viršūninės meristemos dažnai suskirstytos į funkcines zonas:

• Centrinė zona (central zone) – lėtai besidalijančios kamieninės ląstelės (initials), palaikančios meristemos kamieninių ląstelių rezervą.
• Periferinė zona (peripheral zone) – aktyviau besidalijančios ląstelės, iš kurių formuojasi lapai ir šoninės struktūros.
• Rib arba vidinė zona (rib meristem) – atsakinga už stiebo vidinių audinių formavimą.

Šakies meristemoje be to pastebimas ramus centras (quiescent center) – regionas su mažai besidalijančiomis ląstelėmis, kuris apsaugo kamienines ląsteles ir veikia kaip regeneracijos šaltinis po pažeidimų.

Funkcijos

• Pirminis augimas – prailginimas, kurį atlieka apikalinės meristemos (ūgliai ir šaknys).
• Antrinis augimas – stiebų ir šaknų storėjimas per vaskulinio kambio ir korkogeno veiklą.
• Organogenezė – naujų organų formavimas (lapai, žiedai, šakos), kai meristeminės ląstelės diferencijuojasi į specializuotus audinius.
• Regeneracija ir žaizdų gijimas – meristemos gali inicijuoti audinių atstatymą po mechaninio pažeidimo.
• Vegetatyvinė reprodukcija ir kultūra – meristeminės ląstelės naudojamos augalų dauginimui in vitro (meristemos kultūra padeda gauti virusų neturinčias sodinimo medžiagas).

Reguliacija ir signalai

Meristemos aktyvumą reguliuoja tiek genetiniai mechanizmai, tiek augalų hormonai. Pavyzdžiui:

• Auxinai – svarbūs apikalinei dominavim, lapų ir žiedų formavimuisi; jų gradientai nukreipia organų orientaciją.
• Citokinina – skatina ląstelių dalijimąsi ir kartu su auxinais lemia diferenciaciją tarp šaknų ir ūglių audinių.
• Giberelinai – dalyvauja ląstelių elongacijoje ir kai kuriais atvejais meristemos aktyvinime.
• Genetiniai reguliatoriai, pvz., WUSCHEL–CLAVATA signalizacijos kelias, palaiko stambiųjų kamieninių ląstelių pusiausvyrą šaknų ir ūglių viršūnėse.

Svarba žmogui ir taikymai

• Sodininkystė ir vaismedžių genėjimas – supratimas apie apikalinę dominavimą leidžia kontroliuoti šakų formavimąsi.
• Miškų ūkininkavimas – vaskulinio kambio veikla lemia medienos kaupimąsi ir produktyvumą.
• Tyrimai ir biotechnologijos – meristemų kultūros naudojamos virusams pašalinti iš augalų bei klonavimui (mikropropagacija).
• Augalų atsparumo tyrimai – žinant meristemų signalus, galima keisti augalo augimo schemas arba pagerinti regeneracijos gebėjimus po streso.

Trumpas santraukinis apibendrinimas

Meristemos – tai gyvybiškai svarbūs augalų audiniai, sudaryti iš nepilnai diferencijuotų, intensyviai besidalijančių ląstelių. Jos leidžia augalui didėti, formuoti naujus organus, atsigauti po pažeidimų ir prisitaikyti prie aplinkos. Skirtingų tipų meristemos palaiko tiek ilgio, tiek storio augimą, o jų veiklą reguliuoja hormonai ir genetiniai mechanizmai. Praktiniu požiūriu meristemų supratimas ir panaudojimas yra svarbus sodininkystėje, medienos pramonėje ir biotechnologijose.

Apikalinė meristema

Viršūninė meristema, arba augimo viršūnė, yra augalų pumpuruose ir šaknų augimo viršūnėse.

Jis pradeda auginti naujas jaunų daigų ląsteles šaknų ir ūglių galuose (be kita ko, formuoja pumpurus). Tiksliau tariant, aktyvioji viršūninė meristema už savęs uždeda augančią šaknį ar ūglį, stumdama save į priekį. Apikalinės meristemos yra labai mažos, palyginti su cilindro formos šoninėmis meristemomis.

Šaknies viršūnės su meristema vaizdas 10x mikroskopu1 - ramybės centras 2 - kalyptrogenas (gyvos šaknies viršūnės ląstelės) 3 - šaknies viršūnė 4 - negyvos šaknies viršūnės ląstelės5 - prokambiumas

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra meristema?

K: Kur augale yra meristemos?

K: Kodėl meristemoje būtinas ląstelių dalijimasis?

K: Kokią funkciją atlieka meristeminės ląstelės augaluose?

K: Koks yra meristeminių ląstelių dydis ir sudėtis?

Klausimas: Kaip meristeminės ląstelės išsidėsčiusios audinyje?

Klausimas: Kokio pobūdžio yra meristeminių ląstelių ląstelės sienelė?

Paieška pagal raidę