Meristema
Meristema yra augalų audinys, sudarytas iš besidalijančių ląstelių. Jos yra tose augalo dalyse, kuriose gali vykti augimas.
Diferencijuotos augalinės ląstelės paprastai negali dalytis ar gaminti kito tipo ląstelių. Todėl, norint gauti naujų ląstelių, meristemoje būtinas ląstelių dalijimasis. Tai leidžia augalui augti reikalingiems audiniams ir naujiems organams.
Meristeminės ląstelės augalams atlieka tą pačią funkciją kaip ir kamieninės ląstelės gyvūnams. Jos yra nepilnai diferencijuotos arba visai nediferencijuotos ir gali tęsti ląstelių dalijimąsi.
Ląstelės yra mažos, o protoplazma visiškai užpildo ląstelę. Vakuolės labai mažos. Citoplazmoje nėra plastidžių (pavyzdžiui, chloroplastų), tačiau jos yra rudimentinės formos ("proplastidės"). Meristeminės ląstelės yra glaudžiai viena prie kitos be tarpląstelinių ertmių. Ląstelės sienelė yra labai plona pirminė ląstelės sienelė.
Viršūninė meristema arba augimo viršūnė. Epidermio (L1) ir subepidermio (L2) sluoksniai sudaro išorinius sluoksnius, vadinamus tunika. Vidinis L3 sluoksnis vadinamas korpusu. L1 ir L2 sluoksnių ląstelės dalijasi į šonus, todėl šie sluoksniai išlieka skirtingi, o L3 sluoksnis dalijasi labiau atsitiktinai.
Apikalinė meristema
Viršūninė meristema, arba augimo viršūnė, yra augalų pumpuruose ir šaknų augimo viršūnėse.
Jis pradeda auginti naujas jaunų daigų ląsteles šaknų ir ūglių galuose (be kita ko, formuoja pumpurus). Tiksliau tariant, aktyvioji viršūninė meristema už savęs uždeda augančią šaknį ar ūglį, stumdama save į priekį. Apikalinės meristemos yra labai mažos, palyginti su cilindro formos šoninėmis meristemomis.
Šaknies viršūnės su meristema vaizdas 10x mikroskopu1 - ramybės centras 2 - kalyptrogenas (gyvos šaknies viršūnės ląstelės) 3 - šaknies viršūnė 4 - negyvos šaknies viršūnės ląstelės5 - prokambiumas
Pirminės meristemos
Viršūninės meristemos gali būti skirstomos į trijų rūšių pirmines meristemas:
- Protoderma - aplink stiebo išorę ir virsta epidermiu.
- Procambium - tik protodermos viduje, iš jo išsivysto pirminė ksilema ir pirminė floema. Jame taip pat susiformuoja kraujagyslių kambiumas - antrinė meristema.
- Iš antžeminės meristemos išsivysto šerdis. Iš jos išauga kamštienos kambiumas, kita antrinė meristema.
Šios meristemos yra atsakingos už pirminį augimą, t. y. ilgio ar aukščio didėjimą.
Antrinės meristemos
Šios meristemos sukelia antrinį augimą arba didėja į plotį. Yra dviejų tipų antrinės meristemos:
- Kraujagyslinis kambiumas - gamina antrinę ksilemą ir antrinę floemą, kurios gali tęstis visą augalo gyvenimą. Iš jo susidaro augalų mediena. Tokie augalai vadinami medingais. Jo nebūna augaluose, kurie nepraeina antrinio augimo, t. y. žoliniuose augaluose.
- Kambiumas - medžio žievė.
Susiję puslapiai
- Kambium kamštienos
- Kraujagyslinis kambiumas
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra meristema?
Atsakymas: Meristema yra augalų audinys, sudarytas iš besidalijančių ląstelių.
K: Kur augale yra meristemos?
A: Meristemos randamos tose augalo dalyse, kuriose gali vykti augimas.
K: Kodėl meristemoje būtinas ląstelių dalijimasis?
A: Ląstelių dalijimasis meristemoje reikalingas naujoms ląstelėms atsirasti, todėl auga augalui reikalingi audiniai ir nauji organai.
K: Kokią funkciją atlieka meristeminės ląstelės augaluose?
A: Meristeminės ląstelės augalams atlieka tą pačią funkciją kaip ir kamieninės ląstelės gyvūnams. Jos yra nepilnai diferencijuotos arba visai nediferencijuotos ir gali tęsti ląstelių dalijimąsi.
K: Koks yra meristeminių ląstelių dydis ir sudėtis?
A: Meristeminės ląstelės yra mažos, o protoplazma visiškai užpildo ląstelę. Vakuolės yra labai mažos. Citoplazmoje nėra plastidžių, tačiau jos yra rudimentinės formos ("proplastidės").
Klausimas: Kaip meristeminės ląstelės išsidėsčiusios audinyje?
A: Meristeminės ląstelės yra glaudžiai viena prie kitos, be tarpląstelinių ertmių.
Klausimas: Kokio pobūdžio yra meristeminių ląstelių ląstelės sienelė?
A: Meristeminių ląstelių ląstelės sienelė yra labai plona pirminė ląstelės sienelė.
