Metikas: senovės Graikijos metoikos – statusas, teisės ir vaidmuo
Sužinokite apie senovės Graikijos metikus: jų statusą, teises, pareigas ir socialinį vaidmenį Atėnų visuomenėje — istorinis, aiškus ir įžvalgus gidas.
Senovės Graikijoje metikas (gr. metoikos) buvo užsienietis arba ne vietinis gyventojas, nuolat gyvenantis graikų mieste–valstybėje (polis). Terminas pažodžiui reiškia „tas, kuris gyvena kitur“ ir dažniausiai vartotas apibūdinti laisviems asmenims, kurie gyveno mieste, bet neturėjo vietinės pilietybės.
Kas yra metikas?
Metikas nebūdavo pilietis tos polis, kurioje gyveno, todėl jis neturėjo politinių teisių: negalėjo balsuoti tautos susirinkimuose, eiti į pareigas ar dalyvauti prisiekusiųjų teismuose kaip pilietis. Tačiau metikai dažnai gyveno ir dirbo toje pačioje bendruomenėje ilgą laiką, susikurdavo šeimas, verslus ir reikšmingai prisidėdavo prie miesto ekonomikos ir kultūrinio gyvenimo.
Teisinis statusas ir apribojimai
Metikai dalijosi su piliečiais kai kuriomis pareigomis, bet neturėjo pilietinių privilegijų. Jie:
- neišguldavo politinių teisių (negalėjo balsuoti ar eiti į viešas pareigas);
- paprastai negalėjo turėti nekilnojamojo turto Atikoje — ūkio ar namo — be specialios išimties;
- negaudavo tam tikrų valstybės išmokų, skirtų piliečiams (pvz., susirinkimų ar prisiekusiųjų apmokėjimo, maisto davinių krizės metu);
- turėjo registruotis kaip metikai ir dažnai turėjo turėti pilietį rėmėją (prostates), kuris garantuodavo už jų elgesį ir atsakomybę.
Ekonominė ir socialinė reikšmė
Nepaisant teisinių apribojimų, metikai užėmė svarbias ekonomines pozicijas: jie buvo pirklių, amatininkų, bankininkų, laivų savininkų ir kitų verslų vykdytojai. Dėl tarptautinės prekybos ir finansinių ryšių daugelis metikų įgijo didelį turtą ir tapo miesto ekonomikos varomąja jėga. Taip pat tarp metikų buvo ir intelektualų – paminėtinas Aristotelis, kilęs iš Stageiros, kuris daug metų gyveno Atėnuose ir buvo laikomas metiku.
Mokesčiai, kariniai įsipareigojimai ir nuolaidos
Metikai privalėjo atlikti tam tikras pareigas: jie dalijosi kai kuriomis piliečių pareigomis, pavyzdžiui, turėjo tarnauti kariuomenėje. Be to, jie mokėjo specialius mokesčius, skirtus nepiliečių priežiūrai ir finansinių prievolių dengimui. Kaip kompensaciją ar apdovanojimą, miestai kartais suteikdavo metikams ypatingą statusą — isoteleia (lygiateisiškumas), kuri atleisdavo nuo tam tikrų mokesčių arba kitų pareigų. Vis dėlto pilietybė metikams buvo suteikiama labai retai ir dažniausiai tik kaip išskirtinė dovana už ypatingą nuopelną miestui.
Istoriniai pokyčiai ir demografiniai duomenys
Klasicizmo laikotarpiu metikų padėtis Atėnuose buvo griežta, tačiau helenistiniu laikotarpiu ši sistema pradėjo keistis: pilietybė tapo lengviau įgyjama arba netgi perkama. Pagal 317 m. pr. m. e. surašymo duomenis Atikoje buvo apie 21 000 piliečių, 10 000 metikų ir 400 000 vergų, kas parodo, kad metikai sudarė reikšmingą, nors ir mažesnę nei vergai, gyventojų dalį.
Analogijos kitose teritorijose
Graikų–romėnų pasaulyje laisvi žmonės, gyvenantys polio teritorijoje, bet neturintys pilietybės, kartais vadinti kitokiais terminais: pavyzdžiui, „paroikoi“ (susiję su vėlesnės „parapijos“ etimologija) arba Mažojoje Azijoje — „katoikoi“. Šie terminai atspindi regioninius skirtumus, bet idealiai reiškė panašią būklę — nuolatinį, bet ne pilietišką gyvenimą bendruomenėje.
Apibendrinant, metikas buvo svarbi senovės Graikijos polisų socialinės ir ekonominės struktūros dalis: nors jam trūko pilietinių teisių, jo darbas, prekybiniai ryšiai ir profesionalios veiklos prisidėjo prie miestų klestėjimo. Ilgainiui, ypač helenistiniame periode, šios ribojančios normos keitėsi, o metikų vaidmuo ir statusas miestų gyvenime evoliucionavo.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra meteoritas?
A: Metisas buvo užsienietis, gyvenęs senovės Graikijoje, senovės Graikijos mieste-valstybėje (polis). Jie neturėjo tokių pačių teisių kaip piliečiai, gimę toje valstijoje, kurioje gyveno.
Klausimas: Kas buvo žymaus metiko pavyzdys?
A: Aristotelis buvo žymaus metiko, gimusio Stageiroje, bet ilgą laiką gyvenusio Atėnuose, pavyzdys.
K: Kaip "Metics" tapo piliečiais?
A: Metikai galėjo tapti piliečiais, jei miestas nuspręsdavo jiems padovanoti pilietybę, tačiau taip atsitikdavo retai.
K: Kokių privilegijų turėjo piliečiai, kurių neturėjo metikai?
Atsakymas: Piliečiai turėjo teisę į įvairias valstybės išmokas, pavyzdžiui, prisiekusiųjų ir susirinkimų mokesčius, o metikai neturėjo teisės turėti nuosavybės Atikoje, nebent jiems buvo suteikta speciali išimtis ir jie neturėjo jokių šių teisių.
K. Ar metisai dalijosi kokia nors našta su piliečiais?
Taip, metikai, kaip ir piliečiai, turėjo atlikti karinę tarnybą, o jei buvo pakankamai turtingi, turėjo mokėti specialius mokesčius.
Klausimas: Ar dažnai metikams buvo suteikiama pilietybė?
Atsakymas: Ne, metikams labai retai buvo suteikiama pilietybė; dažniau jiems buvo suteikiamas specialus "lygių teisių" statusas, pagal kurį jie buvo atleidžiami nuo įprastų prievolių.
K.: Kokie kiti terminai buvo vartojami policijos teritorijoje gyvenantiems nepiliečiams apibūdinti? A: Graikų-romėnų pasaulyje jie buvo vadinami "paroikos", o Mažojoje Azijoje - "katoikos".
Ieškoti