Metronomas – apibrėžimas, veikimo principas, istorija ir tipai
Metronomas: kas tai, veikimo principas, istorija ir tipai — sužinokite apie mechaninius ir elektroninius metronomus, jų naudojimą praktikoje ir įdomias istorijas.
Metronomas – tai nedidelis prietaisas, kurį naudoja instrumentus praktikuojantys žmonės ir kuris padeda groti tiksliai laiku. Jį taip pat gali naudoti kompozitorius, norėdamas parodyti atlikėjui, kokiu greičiu reikia groti.
Veikimo principas
Tradicinis metronomas veikia panašiai kaip laikrodis: jis turi mechaninę švytuoklę, kuri sukasi arba svyruoja į priekį ir atgal ir garsiai tiksi. Tokius mechaninius metronomus reikia periodiškai pasukti, kad jie toliau veikti. Ant švytuoklės yra reguliuojamas svoris – jį pastumdamas aukštyn arba žemyn galite keisti svyravimo dažnį, taigi ir ritmo greitį.
Ant metronomo matyti skaičiai, kurie žymi taktų skaičių per minutę (BPM – beats per minute). Pavyzdžiui, jei rodyklė nurodo 60, metronomas tiks 60 kartų per minutę (tai atitinka vieną tikslą per sekundę). Daugelis mechaninių instrumentų turi diapazoną maždaug nuo 40 (labai lėtai) iki 208 (labai greitai) BPM.
Dabar plačiai paplitę elektroniniai metronomai: jie yra tikslūs, nereikalauja užveržimo, dažnai turi papildomų funkcijų – skirtingas akcentavimo schemas, padalijimo (subdivision) garsus, vizualinius impulsus, galimybę pasirinkti taktų skaičių, ausinių išėjimą ar net integruotus derintuvus (A), (žr. muzikinį derinimą). Kai kurie elektroniniai metronomai yra vos didesni už kreditinę kortelę arba kaip programėlės telefone.
Istorija
Metronomą 1812 m. Amsterdame išrado Dietrichas Nikolausas Winkelis. Vėliau Johanas Maelzelis panaudojo ir patobulino Vinkelio idėjas: jis pagamino praktišką, nešiojamą metronomo variantą, kurį užpatentavo 1816 m. Dėl Maelzelio indėlio metronomas tapo plačiai paplitęs muzikos praktikoje ir kompozitoriai ėmė nurodyti tempo žymes savo partiturose.
Tempo žymėjimai ir praktinis naudojimas
Kompozitorius gali nurodyti tikslų tempo greitį, užrašydamas konkrečią vertę: pavyzdžiui, „ketvirtinė nata = 76“ reiškia, kad metronomas turi būti nustatytas ties 76 BPM, kai ketvirtinė nata atitinka vieną impulsą. Kartais sutinkama trumpinys „MM76“ – „MM“ reiškia „Maelzel's Metronome“.
Ludwigas van Beethovenas buvo vienas pirmųjų kompozitorių, naudojusių metronomo žymes, tačiau jo nurodyti tempi dažnai buvo labai greiti, todėl iki šiol kyla diskusijų, ar tai buvo klaida, ar jis turėjo omenyje kitokį ritmo jausmą.
Metronomo tipai
- Mechaninis (svyruojantis) metronomas – tradicinis, veikia be baterijų, turi svorį ant švytuoklės.
- Elektroninis/digital metronomas – tikslus, turi daug papildomų režimų: subdivizijas, takto akcentus, vizualinį indikatorį, dažnai ir derintuvo funkciją.
- Programėlės ir interneto metronomai – lengvai prieinami, patogūs repeticijoms, leidžia įrašyti režimus, sinchronizuotis su kita įranga.
- Vizualiniai metronomai – tinka klausos sutrikimų turintiems muzikantams arba studijoms su dideliu triukšmu; signalas perduodamas šviesos blyksniais.
Patarimai, kaip naudoti metronomą praktikoje
- Pradėkite lėtai: grodami naują frazę, nustatykite greitį, kuriuo galite groti techniškai teisingai, tada palaipsniui kelkite BPM.
- Naudokite subdivizijas: jei taktą sudaro ketvirtinės, bet reikia dirbti su aštuntinėmis ar šešioliktinėmis, nustatykite subdiviziją tam, kad aiškiau jaustumėte ritminę struktūrą.
- Kartais praktikuokite be metronomo, kad išlaikytumėte natūralų laiko jausmą; metronomas turi būti treniravimo įrankis, o ne vienintelė atrama.
- Naudokite akcentus ir dinamiką: nustatykite metronomą taip, kad akcentuotų pirmą taktą arba kitas svarbias pulsacijas.
- Jei metronomo rodikliai partituose kelia neaiškumų (pvz., Beethoveno atvejis), lyginkite su stilistiniais požymiais (tempo žodžiais: Largo, Adagio, Andante, Moderato, Allegro, Presto) ir interpretuokite pagal žanrą bei atlikimo praktiką.
Dažniausios klaidos ir ribotumai
Metronomas nurodo tik pastovų laiką; muzikoje dažnai pasitaiko tempų variacijų (rubato, accelerando, ritardando), todėl svarbu mokėti naudoti metronomą kaip orientyrą, ne kaip griežtą taisyklę. Be to, mechaniniai metronomai kartais gali laikinai keisti dažnį dėl nusidėvėjimo, tad profesionaliam darbui dažnai patogiau naudoti skaitmeninius sprendimus.
Apibendrinant: metronomas yra svarbus įrankis ritmo lavinimui ir tikslumui, tačiau geram muzikiniam rezultatui reikalingas ir klausos bei interpretacijos lavinimas.
Metronomas
Susiję puslapiai
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra metronomas?
A: Metronomas - tai nedidelis prietaisas, kurį naudoja muzikos instrumentus praktikuojantys žmonės, kad padėtų jiems groti laiku, o kompozitoriai - kad parodytų atlikėjams norimą kūrinio tempą.
K: Kaip veikia tradicinis metronomas?
A: Tradicinį metronomą suka laikrodžio mechanizmas, kurio švytuoklė svyruoja pirmyn ir atgal kaip senelio laikrodžio švytuoklė. Jį reikia įjungti po to, kai jis kurį laiką tiksi. Paprastai švytuoklė taip pat turi svorį, kuriuo galima reguliuoti greitį.
K: Kam naudojami metronomo skaičiai?
A: Ant metronomo esantys skaičiai rodo, kiek taktų per minutę yra kiekviename nustatyme - paprastai nuo 40 (lėtas) iki 208 (labai greitas).
K: Kas išrado metronomą?
A: 1812 m. Amsterdame Dietrichas Nikolausas Winkelis išrado pirmąją metronomo versiją, o Johannas Maelzelis išplėtė jo idėjas ir 1816 m. jį užpatentavo.
K: Kaip kompozitoriai naudoja metronomą?
A: Kompozitoriai dažnai natų pradžioje rašo "Crotchet = 76" ar panašiai, norėdami nurodyti, kokiu greičiu turi būti grojama nata. Šis skaičius atitinka metronomo nustatymus, kad atlikėjai tiksliai žinotų, kaip greitai jie turėtų groti.
K: Kas buvo Bethovenas?
A: Beethovenas buvo įtakingas kompozitorius, gyvenęs XVII a. pabaigoje - XIX a. pradžioje Vokietijoje. Jis buvo vienas pirmųjų kompozitorių, kuris rašydamas muziką naudojo metronomus.
Ieškoti