Vokietijos federalinė ministerija santykiams su Rytų Vokietija (1949–1991)

Vokietijos ministerija santykiams su Rytų Vokietija (1949–1991): funkcijos, Ostpolitik, sienų sutartys ir vaidmuo Vokietijos susivienijimo kelyje.

Vokietijos vidaus santykių federalinė ministerija (vok. Bundesministerium für innerdeutsche Beziehungen) buvo Vokietijos Federacinės Respublikos federalinė ministerija, atsakinga už santykius su Rytų Vokietijos (Vokietijos Demokratinės Respublikos) vyriausybe ir už klausimus, susijusius su padėtimi vokiečių tautos dalyje, esančioje už Sovietų Sąjungos ir pokario sutarčių nustatytų ribų. Toks atskiras ministerijos statusas kilo iš Vakarų Vokietijos principo, kad egzistuoja tik viena Vokietija; todėl oficiali užsienio politika (per Užsienio reikalų ministeriją, ) negalėjo būti taikoma santykiams su Rytų Vokietija, nes tai reiškė būtų Rytų Vokietijos pripažinimą kaip užsienio valstybės.

Ministerija buvo įkurta 1949 m. kaip Federalinė visos Vokietijos reikalų ministerija (vok. Bundesministerium für gesamtdeutsche Fragen). Iš pradžių jos užduotys apėmė:

• ryšius su Vokietijos rytine dalimi ir diplomatinių kanalų, kurių leistinas pobūdis buvo ribotas, administravimą;
• klausimus, susijusius su vokiečių žemėmis į rytus nuo Oderio–Neisos linijos — buvusiais Vokietijos regionais, tapusiais dalimi Lenkijos po Antrojo pasaulinio karo — ir su likusiomis pasekmėmis (pvz., išeivija ir patyrusių praradimų klausimai);
• socialines ir humanitarines iniciatyvas: šeimų susijungimus, pabėgėlių ir išeivių problemų sprendimą, kultūrinius bei informacinius mainus, taip pat paramą Vakarų Vokietijoje gyvenantiems išeiviams iš Rytų.

Pervadinimas ir politinis kontekstas. Ministerija buvo pervadinta 1969 m. — tokia reorganizacija sutapo su naujos Vakarų Vokietijos vyriausybės (kanclerio Vilio Brandto (Willy Brandt)) užsienio politikos (Ostpolitik) kryptimis. Brandto vyriausybė pradėjo aktyvų derėjimąsi su Rytų bloko valstybėmis ir 1970 m. pasirašė su Lenkija (Warschauer Vertrag / Sutartis su Lenkija), kuria buvo nurodyta, kad Lenkijos vakarinė siena eina Oderio ir Neries upėmis. Tai buvo reikšmingas žingsnis normalizuojant santykius su Rytų Europa; tuo metu Lenkiją valdė komunistų vyriausybė, todėl sutartyje buvo vartojamas posakis „Lenkijos vakarinė siena“, o ne „Vokietijos ir Lenkijos siena“, kad atsižvelgtų į konstitucinę Vakarų Vokietijos poziciją dėl vieningos Vokietijos.

Veikla vėlesniais dešimtmečiais. Per Šaltojo karo metus ministerija vykdė daugybę praktinių funkcijų: sprendė kalinių ir deportuotųjų reikalus, administravo tranzitines sutartis (pvz., dėl pasienio eismo ir transporto), koordinavo informacijos mainus per atskiras institucijas, rūpinosi emociniais ir socialiniais šeimų susijungimo klausimais bei teikė paramą politiniams pabėgėliams iš Rytų. Taip pat ministerija administravo kompensacijas ir sprendė su nuosavybės teisėmis susijusius klausimus, kylančius dėl pokario sienų pakeitimų.

Kritika ir reikšmė. Ministerija dažnai buvo kritikuojama tiek iš konservatyvių, tiek iš liberalių sluoksnių: vieni teigė, kad tokia institucija yra reikalinga siekiant akcentuoti Vokietijos vienybės teisines ir politines nuostatas; kiti manė, kad atskiros institucijos palaikymas ilgą laiką buvo anachronizmas, ypač kai 1970–1980 m. vystėsi tiesioginis dialogas ir sutartys tarp abiejų Vokietijų. Brandto Ostpolitik ir vėlesnės sutartys (pvz., 1972 m. Grundlagenvertrag, „Pagrindų sutartis“ tarp FRV ir DDR) sumažino ministerijos izoliacinį pobūdį ir dalį jos funkcijų perdavė kitoms institucijoms arba pavedė jas vykdyti per vyriausybės bendradarbiavimą.

Panaikinimas ir paveldas. Po Vokietijos susivienijimo 1990 m. dauguma ministerijos funkcijų tapo nereikalingos arba buvo integruotos į kitus federalinius departamentus. 1991 m. ministerija buvo oficialiai panaikinta — tai buvo logiškas žingsnis pereinamojo laikotarpio metu, kai dvi Vokietijos tapo viena. Dabar daugelis anksčiau ministerijai pavestų užduočių vykdomos per Vidaus reikalų ministeriją, socialines programų agentūras ir specialias komisijas. Vidaus reikalų ministras taip pat yra paskirtas kaip naujųjų federalinių žemių komisaras (Beauftragter für die neuen Bundesländer), kad užtikrintų tolesnę buvusių Rytų Vokietijos žemių ekonominę ir socialinę integraciją bei lygiateisiškumą.

Reikšmė istorijai. Ši ministerija yra svarbus Vokietijos pokarinės istorijos, Šaltojo karo ir susivienijimo konteksto simbolis: per daugiau nei keturis dešimtmečius ji atspindėjo Vakarų Vokietijos konstitucinę nuostatą dėl vieningos valstybės, tarptautinės politikos apribojimus ir vėliau — transformaciją į instituciją, kurios uždaviniai palaipsniui nyko kartu su gerėjančiais santykiais tarp Rytų ir Vakarų bei galutiniu susijungimu 1990 m.

Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Kodėl Vakarų Vokietijos vyriausybė negalėjo pasinaudoti Užsienio reikalų ministerija, kad susidorotų su Rytų Vokietija?

Klausimas: Ką 1969 m. Willy Brandtas padarė Ostpolitik srityje?

Klausimas: Kodėl šiame susitarime kalbama tik apie "Lenkijos vakarinę sieną", o ne apie "Vokietijos ir Lenkijos sieną"?

K.: Kada buvo panaikinta ministerija?

Klausimas: Kas dabar yra atsakingas už Vokietijos vidaus reikalus?

Klausimas: Kaip vidaus reikalų ministras parodo, kad dar reikia nuveikti daug darbų siekiant lygybės visose žemėse?

Paieška pagal raidę