Mažųjų planetų pavadinimai – tai skaičių ir vardų deriniai, kuriuos priskiria Mažųjų planetų centras, veikiantis prie IAU. Tokiais pavadinimais žymimos nykštukinės planetos ir kiti maži Saulės sistemos kūnai, pavyzdžiui, asteroidai, bet ne kometos. Vardas ir skaičius suteikiami kūnui tik tada, kai jo orbita laikoma užtikrinta; prieš tai objektui priskiriamas laikinasis (provisional) pavadinimas.

Numeris ir pavadinimo formatas

Oficialus žymėjimas susideda iš dviejų dalių: skaičiaus ir vardo. Skaičius reiškia, kad objekto orbita yra pakankamai gerai apskaičiuota ir todėl jis gali būti įtrauktas į registrą. Pavadinimą dažniausiai siūlo jį radęs astronomas arba — iki oficialaus vardo suteikimo — naudojamas laikinasis pavadinimas.

Standartus užrašas atrodo taip:

(numeris) Pavadinimas

pavyzdžiui, (90377) Sedna arba (55636) 2002 TX300. Praktikoje skliaustai dažnai išbraukiami ir rašoma, pvz., 90377 Sedna, jei astronomas taip pageidauja. Tačiau kataloguose ir mokslinėje literatūroje dažnai išlaikomas numeris kartu su pavadinimu, o kasdienėje kalboje dažnai pakanka vien vardo arba laikinojo žymėjimo: Sedna, 2002 TX300.

Laikinasis (provisional) pavadinimas

Laikinas pavadinimas suteikiamas atradimo metu. Jis turi nustatytą struktūrą: metai, raidinis kodas, žymintis pusmėnesį atradimo laikui, ir eilės numeris ar papildomas skaitmuo, jei per tą pusmėnesį atrasta daug objektų. Pavyzdys – 2002 TX300. Trumpai tariant:

  • metai – atradimo metai;
  • pirmoji raidė – nurodo pusmėnesį (raidžių sistema be „I“);
  • antroji raidė ir/ar skaitmenys – nurodo eilės numerį tarp tą pusmėnesį rastųjų objektų, su papildomais skaitmenimis, jei objektų daugiau nei 25.

Tokiu būdu laikinas žymėjimas išlieka informatyvus ir unikalus iki tol, kol objektui suteikiamas pastovus numeris ir (galbūt) vardas.

Pavadinimų suteikimo taisyklės

Pavadinimus oficialiai patvirtina IAU arba jos įgaliota grupė (mažųjų kūnų vardijimo darbo grupė). Pagrindinės nuostatos ir praktika:

  • dažniausiai vardo pasiūlymo teisę turi atradėjas;
  • vardai turi būti nedrąsūs, neįžeidžiantys ir pakankamai skirtingi nuo jau egzistuojančių pavadinimų, kad nesukeltų painiavos;
  • neretai taikomos teminės gairės: skirtingoms objektų klasėms (pvz., trojanams, centaurams, trans-Neptūno kūnams) skiriamos tam tikros vardų temos;
  • vardai paprastai turi būti tarptautiniu mastu tariami ir priimtini;
  • politinės ar karinės figūros dažniausiai priimamos tik praėjus 100 metų po jų mirties;
  • gyvų asmenų vardai yra leidžiami, tačiau tam taikomi papildomi reikalavimai ir etikos gairės.

Be to, yra praktiniai apribojimai dėl žodžių ilgumo ir rašybos (siekiama trumpumo ir tarptautinio suprantamumo). Galutinį sprendimą priima IAU darbo grupė, kuri gali atmesti netinkamą pasiūlymą.

Mėnuliai ir mažųjų planetų palydovai

Mažųjų planetų palydovams (mėnuliams) suteikiami pavadinimai su romėniškais skaitmenimis, pratęsiant tradiciją, taikomą planetų mėnuliams nuo Galileo laikų. Pavyzdys: oficialus asteroido (87) Sylvia mėnulio pavadinimas yra (87) Sylvia I Romulus. Romėniški numeriai nurodo atradimo ar katalogavimo tvarką palydovo sistemoje.

Kometos ir kitos išimtys

Mažųjų planetų centras taip pat administruoja duomenis apie kometas, tačiau kometų katalogavimo sistema yra kita ir jų vardijimo tvarka skiriasi (kometos dažniau žymimos atradėjų vardais ir specialiais skyrikliais). Todėl kometos čia neįtraukiamos į mažųjų planetų pavadinimų sistemą.

Santrauka: pavadinimas ir skaičius (pvz., (90377) Sedna) reiškia, kad objektas turi patikimą orbitą ir yra oficialiai įregistruotas; prieš tai naudojamas laikinasis žymėjimas (pvz., 2002 TX300). Pavadinimus siūlo atradėjai, bet galutinį sprendimą priima IAU pagal nustatytas taisykles ir gaires.