Mažųjų planetų pavadinimai
Mažųjų planetų pavadinimai - tai skaičių ir vardų deriniai, kuriuos suteikia Mažųjų planetų centras, priklausantis IAU. Jais vadinamos nykštukinės planetos ir maži Saulės sistemos kūnai, pavyzdžiui, asteroidai, bet ne kometos. Jie suteikiami kūnui, kai jo orbita yra užtikrinta, ir nėra susiję su laikinaisiais pavadinimais, kurie suteikiami atradus objektą.
Dvi oficialaus paskyrimo dalys yra šios
- skaičius, kuris anksčiau buvo nurodomas panašia tvarka, kaip ir buvo rastas, dabar nurodomas tik po to, kai orbita yra užtikrinta.
- pavadinimą, kurį suteikė jį radęs astronomas, arba, dažniau, laikiną pavadinimą.
Jis atrodo taip: (numeris) Pavadinimas, pavyzdžiui, (90377) Sedna arba (55636) 2002 TX300. Dabar skliaustai dažnai išbraukiami, pavyzdžiui, 90377 Sedna, atsižvelgiant į tai, ko nori astronomas. Tačiau praktikoje bet kokio pakankamai gerai žinomo objekto numeris dažniausiai yra katalogo įrašas, o vietoj oficialaus pavadinimo paprastai vartojamas pavadinimas arba laikinasis pavadinimas: Sedna, 2002 TX300.
Taisyklė, taikoma mažųjų planetų mėnulių pavadinimams, pavyzdžiui, oficialus asteroido mėnulio Romulo pavadinimas (87) Sylvia I Romulus, yra romėniškų skaitmenų, kurie nuo Galileo laikų buvo naudojami planetų mėnulių pavadinimams, pratęsimas.
Kometas taip pat administruoja Mažųjų planetų centras, tačiau joms taikoma kitokia katalogavimo sistema.
Istorija
Iki 1851 m. buvo 15 asteroidų, visi, išskyrus vieną, turėjo savo simbolį. Simboliai darėsi vis mažiau paprasti, o kadangi juos reikėjo braižyti ranka, astronomams kai kuriuos iš jų buvo sunku nupiešti. Šį sunkumą 1851 m. išsprendė Benjaminas Apthorpas Gouldas, pasiūlęs sunumeruoti asteroidus jų radimo eilės tvarka ir šį skaičių įrašyti į apskritimą kaip asteroido simbolį, pavyzdžiui, ④ - ketvirtajam asteroidui Vestai. Ši praktika netrukus buvo sujungta su pačiu pavadinimu į oficialų numerio ir vardo žymėjimą: "④ Vesta", nes mažųjų planetų skaičius didėjo. Apie 1858 m. ratas buvo supaprastintas iki skliaustų: "(4)" ir "(4) Vesta", kuriuos buvo lengviau spausdinti. Buvo naudojami ir kiti skyrybos ženklai, pavyzdžiui, "4) Vesta" ir "4, Vesta", tačiau iki 1949 m. jie daugiau ar mažiau visiškai išnyko.
Pagrindinė išimtis, kad skaičius atitinka jų eilės tvarką arba tvarką, kuria buvo apskaičiuota jų orbita, yra Plutono atvejis. Kadangi Plutonas iš pradžių buvo vadinamas planeta, jam numeris buvo suteiktas tik 2006 m. iš naujo apibrėžus "planetos" sąvoką, į kurią jis nebuvo įtrauktas. Tuomet Plutonui buvo suteiktas oficialus pavadinimas (134340) Plutonas.
Klausimai ir atsakymai
K: Kokie yra mažųjų planetų pavadinimai?
Atsakymas: Mažosios planetos - tai skaičių ir vardų kombinacijos, kurias suteikia Mažųjų planetų centras prie Tarptautinės astronomų sąjungos (IAU). Jie naudojami nykštukinėms planetoms ir mažiems Saulės sistemos kūnams, pavyzdžiui, asteroidams, bet ne kometoms.
K: Kaip sudaromas oficialus pavadinimas?
A: Oficialų pavadinimą sudaro dvi dalys: numeris, kuris istoriškai buvo suteikiamas atradimo eilės tvarka, o dabar suteikiamas tik patvirtinus orbitą, ir pavadinimas, kurį suteikia atradimą atlikęs astronomas arba, dažniau, laikinas pavadinimas.
K: Kaip atrodo oficialus pavadinimas?
A: Oficialus pavadinimas atrodo taip: (numeris) Pavadinimas, pavyzdžiui, (90377) Sedna arba (55636) 2002 TX300. Tačiau praktikoje šis skaičius dažnai būna be skliaustų ir pateikiamas kaip 90377 Sedna.
K: Kaip mažųjų planetų mėnulių mėnuliukai gavo savo vardus?
A: Mažųjų planetų mėnulių taisyklė yra romėniškų skaičių, naudojamų planetų mėnuliui žymėti nuo Galilėjaus laikų, tęsinys. Pavyzdžiui, (87) Sylvia I Romulus yra asteroidas, pavadintas Romulu.
Klausimas: Ar mažųjų planetų sistema valdo kometas?
A: Taip, Mažųjų planetų centras taip pat tvarkė kometas, tačiau naudojo kitą katalogavimo sistemą.
Klausimas: Ar skiriasi laikinasis ir oficialus pavadinimai?
Atsakymas: Taip, laikini pavadinimai suteikiami, kai objektas aptinkamas pirmą kartą, o oficialūs pavadinimai suteikiami tik tada, kai patvirtinama jo orbita.
