Monoslidė — kas tai? Vienvietė adaptuota slidė neįgaliesiems
Monoslidė — vienvietė adaptuota slidė neįgaliesiems: saugi hidraulinė kėdutė, geresnė pusiausvyra ir laisvė mėgautis kalnų trasomis bei žiemos sportu.
Mono-ski — tai speciali vienvietė adaptuota slidžių įranga (dar vadinama sit-ski), skirta žmonėms su judėjimo sutrikimais. Ja gali naudotis slidininkas, sergantis paraplegija, spina bifida, raumenų distrofija arba cerebriniu paralyžiumi. Vienvietės slidės naudojamos tik kalnų slidinėjimo trasose, o norint efektyviai ir saugiai jomis važiuoti, reikia geros pusiausvyros ir specialaus mokymo.
Kaip atrodo monoslidė ir pagrindinės dalys
- Kėdutė (bucket) — ergonomiška sėdynė su atlošu, saugos diržais ir dažnai minkštinimu bei šonine atrama.
- Rėmas — tvirtas konstrukcinis pagrindas, jungiantis kėdutę su slide.
- Vienintelė slidė — apačioje pritvirtinta viena slidė, kuri suteikia glotnų valdymą ir didesnį greitį.
- Smūgių slopinimas — amortizatoriai arba spyruoklės, sumažinančios vibracijas ir smūgius nuo nelygaus sniego.
- Hidraulinis arba mechaninis keltuvas — leidžia lengviau įlipti ir išlipti iš monoslidės, patogus naudojant keltuvus ar autobusus.
- Rankų pagalbinė įranga — dažnai naudojami vadinamieji „outrigger“ lazdos su mažomis slidėmis, kurios padeda balansuoti ir manevruoti.
Naudojimo technika ir mokymas
Monoslidėmis mokoma dirbti su kūno svorio perkėlimu, posūkiais ir stabdymu — principas labai panašus į stovinčio slidininko techniką, tik atlikimas vyksta sėdint. Pradedantiesiems rekomenduojama:
- mokytis su patyrusiu instruktoriumi, turinčiu patirties adaptuoto slidinėjimo srityje;
- pradėti nuo lėtesnių trasų ir pamažu pereiti prie sudėtingesnių;
- naudoti apsaugines priemones: šalmą, nugaros apsaugą ir tvirtus saugos diržus;
- praktikuotis valdymo manevrus su outrigger lazdomis, kurios padeda išlaikyti pusiausvyrą.
Saugumas ir priežiūra
- Prieš kiekvieną sezoną patikrinkite rėmo, tvirtinimų, amortizatorių ir slidės būklę.
- Reguliariai tikrinkite saugos diržus ir sėdynės pritvirtinimus.
- Keltuvų ir kelionės metu naudokite hidraulinį keltuvą arba paprašykite pagalbos, kad saugiai įliptumėte/išliptumėte iš monoslidės.
- Prieš važiuodami greitesnėmis trasomis įsitikinkite, kad turite pakankamai įgūdžių ir apsaugos.
Istorija ir sportas
Pirmą kartą monoslidėmis žmonės pradėjo naudotis 1985 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose, o vėliau ši įranga greitai plito po pasaulį. Monoslidės leido asmenims su negalia dalyvauti slidinėjime praktiškai tokio pačio lygio varžybose kaip stovintiesiems. Šiuolaikinės monoslidės tapo technologiškai pažangesnės — lengvesnės, su geresnėmis amortizacijos sistemomis ir reguliuojamomis sėdynėmis.
Varžybos ir prieinamumas
Monoslidės naudojamos ir laisvalaikiui, ir varžyboms. Adaptuoto slidinėjimo rungtys (para-alpine) apima slalomą, milžinišką slalomą, Super-G ir nusileidimą. Daug kur veikia specialios adaptuoto slidinėjimo mokyklos, reabilitacijos centrai ir kurortai, kurie suteikia įrangą ir instruktorų pagalbą besimokantiems.
Nauda
- Fizinė — gerina raumenų tonusą, ištvermę ir koordinaciją.
- Psichologinė — suteikia savarankiškumo, pasitikėjimo savimi ir socialinę įtrauktį.
- Reabilitacinė — pratimas lauke integruojamas į reabilitacijos programas po traumų ar ligų.
Jei domitės monoslidėmis, kreipkitės į vietinį reabilitacijos centrą arba kalnų slidinėjimo kurortą, kurie teikia adaptuoto slidinėjimo paslaugas — ten galėsite išbandyti įrangą, susipažinti su saugos reikalavimais ir pradėti mokytis su specialistais.
Ispanijos slidininkė Nathalie Carpanendo, naudojanti vienvietę slidę
Vokiečių slidininkė Anna Schaffelhuber, naudojanti vienvietę slidę
Ieškoti