Monoslidė — kas tai? Vienvietė adaptuota slidė neįgaliesiems

Monoslidė — vienvietė adaptuota slidė neįgaliesiems: saugi hidraulinė kėdutė, geresnė pusiausvyra ir laisvė mėgautis kalnų trasomis bei žiemos sportu.

Autorius: Leandro Alegsa

Mono-ski — tai speciali vienvietė adaptuota slidžių įranga (dar vadinama sit-ski), skirta žmonėms su judėjimo sutrikimais. Ja gali naudotis slidininkas, sergantis paraplegija, spina bifida, raumenų distrofija arba cerebriniu paralyžiumi. Vienvietės slidės naudojamos tik kalnų slidinėjimo trasose, o norint efektyviai ir saugiai jomis važiuoti, reikia geros pusiausvyros ir specialaus mokymo.

Kaip atrodo monoslidė ir pagrindinės dalys

  • Kėdutė (bucket) — ergonomiška sėdynė su atlošu, saugos diržais ir dažnai minkštinimu bei šonine atrama.
  • Rėmas — tvirtas konstrukcinis pagrindas, jungiantis kėdutę su slide.
  • Vienintelė slidė — apačioje pritvirtinta viena slidė, kuri suteikia glotnų valdymą ir didesnį greitį.
  • Smūgių slopinimas — amortizatoriai arba spyruoklės, sumažinančios vibracijas ir smūgius nuo nelygaus sniego.
  • Hidraulinis arba mechaninis keltuvas — leidžia lengviau įlipti ir išlipti iš monoslidės, patogus naudojant keltuvus ar autobusus.
  • Rankų pagalbinė įranga — dažnai naudojami vadinamieji „outrigger“ lazdos su mažomis slidėmis, kurios padeda balansuoti ir manevruoti.

Naudojimo technika ir mokymas

Monoslidėmis mokoma dirbti su kūno svorio perkėlimu, posūkiais ir stabdymu — principas labai panašus į stovinčio slidininko techniką, tik atlikimas vyksta sėdint. Pradedantiesiems rekomenduojama:

  • mokytis su patyrusiu instruktoriumi, turinčiu patirties adaptuoto slidinėjimo srityje;
  • pradėti nuo lėtesnių trasų ir pamažu pereiti prie sudėtingesnių;
  • naudoti apsaugines priemones: šalmą, nugaros apsaugą ir tvirtus saugos diržus;
  • praktikuotis valdymo manevrus su outrigger lazdomis, kurios padeda išlaikyti pusiausvyrą.

Saugumas ir priežiūra

  • Prieš kiekvieną sezoną patikrinkite rėmo, tvirtinimų, amortizatorių ir slidės būklę.
  • Reguliariai tikrinkite saugos diržus ir sėdynės pritvirtinimus.
  • Keltuvų ir kelionės metu naudokite hidraulinį keltuvą arba paprašykite pagalbos, kad saugiai įliptumėte/išliptumėte iš monoslidės.
  • Prieš važiuodami greitesnėmis trasomis įsitikinkite, kad turite pakankamai įgūdžių ir apsaugos.

Istorija ir sportas

Pirmą kartą monoslidėmis žmonės pradėjo naudotis 1985 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose, o vėliau ši įranga greitai plito po pasaulį. Monoslidės leido asmenims su negalia dalyvauti slidinėjime praktiškai tokio pačio lygio varžybose kaip stovintiesiems. Šiuolaikinės monoslidės tapo technologiškai pažangesnės — lengvesnės, su geresnėmis amortizacijos sistemomis ir reguliuojamomis sėdynėmis.

Varžybos ir prieinamumas

Monoslidės naudojamos ir laisvalaikiui, ir varžyboms. Adaptuoto slidinėjimo rungtys (para-alpine) apima slalomą, milžinišką slalomą, Super-G ir nusileidimą. Daug kur veikia specialios adaptuoto slidinėjimo mokyklos, reabilitacijos centrai ir kurortai, kurie suteikia įrangą ir instruktorų pagalbą besimokantiems.

Nauda

  • Fizinė — gerina raumenų tonusą, ištvermę ir koordinaciją.
  • Psichologinė — suteikia savarankiškumo, pasitikėjimo savimi ir socialinę įtrauktį.
  • Reabilitacinė — pratimas lauke integruojamas į reabilitacijos programas po traumų ar ligų.

Jei domitės monoslidėmis, kreipkitės į vietinį reabilitacijos centrą arba kalnų slidinėjimo kurortą, kurie teikia adaptuoto slidinėjimo paslaugas — ten galėsite išbandyti įrangą, susipažinti su saugos reikalavimais ir pradėti mokytis su specialistais.

Ispanijos slidininkė Nathalie Carpanendo, naudojanti vienvietę slidęZoom
Ispanijos slidininkė Nathalie Carpanendo, naudojanti vienvietę slidę

Vokiečių slidininkė Anna Schaffelhuber, naudojanti vienvietę slidęZoom
Vokiečių slidininkė Anna Schaffelhuber, naudojanti vienvietę slidę



Ieškoti
AlegsaOnline.com - 2020 / 2025 - License CC3