Daugiapirščiai
Daugiapirščiai buvo į graužikus panašių žinduolių grupė, išgyvenusi apie 120 milijonų metų - tai antroji ilgiausia fosilijų istorija tarp visų žinduolių.
Ilgainiui juos išstūmė graužikai ir jie išnyko ankstyvajame oligocene.
Žinoma bent 200 rūšių, nuo pelės iki bebro dydžio. Šios rūšys užėmė daugybę ekologinių nišų - nuo gyvenančių urvuose iki gyvenančių medžiuose, panašių į voveres.
Daugiapirščiai paprastai priskiriami dviem pagrindinėms žinduolių grupėms - Terijoms (placentalams ir marsupilams) ir vienaląsčiams. Pagal kai kurias kladistines analizes jie yra artimesni Theria, o ne vienaląsčiams.
Biologija
Multituberkuliatų galvos anatomija buvo panaši į graužikų. Jų skruostinius dantis nuo kaltus primenančių priekinių dantų skyrė platus tarpas be dantų (vadinamas diastema). Ant kiekvieno skruostinio danties buvo kelios eilės mažų dantukų (arba gumburėlių, iš čia ir pavadinimas), kurie veikė prieš panašias žandikaulio dantų eiles. Tai buvo veiksmingas kapojimo įtaisas.Dauguma mažų daugialąsčių gyvūnų maitinosi sėklomis ir riešutais, taip pat vabzdžiais, kirmėlėmis ir vaisiais.
Multituberculata dubens struktūra leidžia manyti, kad jie gimdė mažus bejėgius jauniklius, panašius į šiuolaikinius vikšrinius gyvūnus.
