Neotenija — apibrėžimas, požymiai ir pavyzdžiai
Neotenija — apibrėžimas, požymiai ir pavyzdžiai: aksolotlis ir žmonių bruožai. Sužinokite, kaip sulėtėjęs kūno vystymasis formuoja suaugusius jauniklius.
Neotenija - tai heterochronijos rūšis, kai kūno vystymasis sulėtėja, tačiau lytinis vystymasis vyksta tokiu pat tempu. Taip susiformuoja lytiškai subrendęs jauniklis arba lerva. Klasikinis pavyzdys - aksolotlis.
Kas vyksta vystymosi metu
Neotenijos atveju somatiniai (kūno) bruožai išlieka ar vystosi lėčiau, palyginti su reprodukciniais bruožais. Rezultatas – organizmas, kuris yra lytiniu požiūriu subrendęs, bet išlaiko jaunikliams būdingas morfologines ypatybes (pvz., galvos formą, plaukų tankį, dantų dydį ar kūno proporcijas). Biocheminiai ir endokrininiai mechanizmai, dažnai susiję su skydliaukės hormonų, augimo faktorių ir kitų signalinių kelių reguliacija, gali nulemti šį vystymosi sulėtėjimą.
Tipai ir sąvokos
Neotenija yra viena iš paedomorfizmo (paedomorphosis) formų. Svarbu skirti:
- Neotenija – somatinis vystymasis sulėtėja;
- Progenezė – lytinis bruožų vystymasis pagreitėja (reprodukcinis bruožas pasireiškia anksčiau);
- Hipermafasė (hypermorphosis) – somatinis vystymasis pratęsiamas ilgesnį laiką ir bruožai tampa „peraugę“.
Pavyzdžiai ir reikšmė evoliucijoje
Klasikinis biologinis pavyzdys yra aksolotlis (Ambystoma mexicanum) – salamandra, kuri natūraliai išlaiko larvinę formą (pvz., žiaunas) ir tampa lytiškai subrendusi nesunaikindama larvinės morfologijos. Aksolotlis kartais gali būti priverstas pereiti į suaugusio organizmo formą hormoniniais stimulais (pvz., skydliaukės hormonais), kas pabrėžia mechanizmų lankstumą.
Neotenija taip pat svarbi domestikacijoje: daugelis naminės kilmės gyvūnų (pvz., šunys, kai kurių veislių kiaulės, triušiai) buvo apibūdinti kaip turintys neoteniškų bruožų palyginti su laukiniais protėviais. Žinomas pavyzdys – Dmitrijaus Beliajevo lanko-reakcijos tyrimai su naminiais šunimis/šošiais (be to, dažnai minima „domestikacijos sindromo“ idėja).
Neotenija žmonėse
Neretai teigiama, kad žmonių rūšis bent jau tam tikru mastu yra neotenijos pavyzdys. Šie suaugusių žmonių bruožai skiriasi nuo suaugusių žmogbeždžionių bruožų, bet yra panašesni į jaunų žmogbeždžionių bruožus:
Štai keletas neoteno bruožų, būdingų žmonėms:
- suplokštėjęs veidas;
- išplatėjęs veidas;
- dideles smegenys (ilgai besivystantis smegenų tobulėjimas);
- beplaukis kūnas ir beplaukis veidas (mažesnis kūno plaukuotumas nei daugumos žmogbeždžionių);
- maža nosis;
- sumažėjusi antakių briauna;
- maži dantys;
- maži viršutinis žandikaulis (maxilla) ir apatinis žandikaulis (mandible);
- ploni kaukolės kaulai;
- proporcingai trumpos galūnės, palyginti su liemens ilgiu;
- ilgesnės kojos nei rankos (kai kuriems palikuonims ir laikams);
- didesnės akys (atkreipiančios dėmesį kaip „jaunikliškas“ bruožas);
- vertikali laikysena (tiesi laikysena ir plati kaukolė, suteikianti „vaikiškesnį“ profilį).
Mokslininkų nuomonės skiriasi dėl to, kiek neotenija paaiškina žmogaus evoliuciją. Kai kurie tyrėjai mano, kad išlikę jaunikliški bruožai skatina ilgą smegenų vystymosi laikotarpį, socialinį mokymąsi ir kalbos raidą; kiti pabrėžia, kad daug bruožų susiformavo dėl konkrečių adaptacinių spaudimų ir negali būti vienareikšmiškai priskiriami neotenijai.
Praktiniai ir tiriami aspektai
Tyrimai apie neoteniją apima paleontologiją, lyginamąją anatomiją, genetiką ir vystymosi biologiją (evo‑devo). Analizuojami embrioniniai vystymosi laikotarpiai, hormoniniai signalai ir genų ekspresijos pokyčiai, siekiant suprasti, kaip laiko pokyčiai įtakoja morfologinius rezultatus. Neotenija taip pat turi reikšmės medicinoje ir veterinarijoje – supratimas, kaip reguliuojamas morfologinis bruožų išsaugojimas ar pasikeitimas, padeda paaiškinti kai kurias vystymosi patologijas.
Santrauka
Neotenija – svarbi heterochronijos forma, kurioje sulėtėjęs somatinis vystymasis lemia lytiškai subrendusį, bet morfologiškai jauniklišką organizmą. Ji pasitaiko įvairiose gyvūnų grupėse (pvz., aksolotlis), o diskusijos apie jos reikšmę žmogaus evoliucijai tęsiasi. Neotenija atskleidžia, kaip laiko pokyčiai vystymosi procese gali turėti ilgalaikes pasekmes organizmo formai ir elgsenai.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra neotenas?
A: Neotenija yra heterochronijos rūšis, t. y. gyvūno vystymosi laiko pokytis. Tai reiškia, kad kūno vystymasis sulėtėja, bet lytinė branda išlieka tokia pati, todėl susiformuoja lytiškai subrendęs jauniklis arba lerva.
K: Koks yra neotenijos pavyzdys?
A: Klasikinis neotenijos pavyzdys yra aksolotlių salamandra.
K: Ar manoma, kad žmogus yra neotenijos pavyzdys?
Atsakymas: Taip, dažnai teigiama, kad žmogus yra neotenijos požymių pavyzdys, pavyzdžiui, suplokštėjęs veidas, išplėstas veidas, didelės smegenys, beplaukis kūnas ir veidas, maža nosis ir dantys, sumažėjusi antakių briauna, ploni kaukolės kaulai ir kt.
K: Ką reiškia pedomorfozė?
A: Paedomorfozė reiškia "kaip vaikas" ir reiškia skirtumus tarp suaugusių žmonių ir beždžionių jauniklių.
K: Kas yra K atranka?
A: K atranka kartais vartojama evoliuciniam procesui, susijusiam su neotenija, apibūdinti, kai rūšims naudinga išlaikyti jaunatviškas savybes iki suaugusiųjų amžiaus.
K: Kaip šis sąrašas tampa šiuolaikinio žmogaus didesnių grupių ir geresnio patirties perdavimo vėlesnėms kartoms pagrindu?
Atsakymas: Antrasis sąrašas apima ilgesnį smegenų augimo ir mokymosi laikotarpį, kultūros perdavimą iš kartos į kartą, vėlesnį nei beždžionių poravimąsi, ilgesnę gyvenimo trukmę, artikuliuotos kalbos atsiradimą, didesnes socialines grupes - visa tai prisideda prie didesnių šiuolaikinio žmogaus grupių ir geresnio patirties perdavimo vėlesnėms kartoms.
Ieškoti