Kas yra naujoji pramoninė šalis (NIC)? Apibrėžimas ir požymiai

Sužinokite, kas yra naujoji pramoninė šalis (NIC): apibrėžimas, pagrindiniai požymiai, spartus ekonomikos augimas, eksportas ir socialiniai bei aplinkos iššūkiai.

Terminas "naujoji pramoninė šalis" (angl. newly industrialized country, NIC) – tai politologų ir ekonomistų vartojama socialinė ir ekonominė klasifikacija, pagal kurią apibūdinamos šalys, esančios tarp besivystančių ir išsivysčiusių valstybių. NIC statusas nėra vien prasmingas formalus juridinis nustatymas, o greičiau apibūdinimas, grįstas tam tikrų ekonominių ir socialinių rodiklių deriniu.

Kas būdinga NIC?

ŠNV (NIC) paprastai pasižymi šiais požymiais:

• didesnėmis socialinėmis laisvėmis ir pilietinėmis teisėmis nei daugelis kitų besivystančių šalių;
• stipriu politiniu arba technokratiniu vadovavimu, kuris dažnai skatina spartesnę reformų diegimo tempą;
• perėjimu nuo žemės ūkio dominavimo prie pramonės, ypač gamybos ir pramoninių eksporto sektorių;
• vis atviresne rinkos ekonomika, leidžiančia laisvai prekiauti su kitomis pasaulio valstybėmis;
• didelėmis nacionalinėmis korporacijomis arba stipriais eksporto orientuotais verslais, veikiančiais tarptautiniu mastu;
• daug investicijų iš užsienio šalių, tiek tiesioginių užsienio investicijų, tiek technologijų perdavimo (investicijų iš užsienio šaltinių didėjimas);
• greita urbanizacija, kai gyventojai masiškai persikelia į miestus ir pasineria į pramonės darbo vietas (gamyklose);
• mažesnis skurdo lygis ir gerėjantis gyvenimo lygis, nors socialinė nelygybė dažnai išlieka reikšminga problema.

Kaip nustatomas NIC statusas?

NIC statusas nustatomas ne vien tik pagal vieną rodiklį — tai kompleksiškas vertinimas, į kurį įeina:

• pramonės ir apdirbamosios gamybos dalies BVP struktūroje;
• eksporto apimtys ir eksporto struktūra (daugiausia gaminiai ir pramoniniai komponentai);
• ekonomikos augimo tempas ir BVP vienam gyventojui;
• užsienio investicijų srautai ir tarptautinių korporacijų veikla šalyje;
• urbanizacijos, švietimo ir technologijų pertekliaus plėtra;
• žmogaus raidos rodikliai (pvz., HDI), infrastruktūros lygis ir socialinių paslaugų kokybė.

Reikia pažymėti, kad NIC nėra oficiali Jungtinių Tautų ar kitos organizacijos kategorija — tai labiau akademinis ir politinis terminas, todėl šalių priskyrimas gali priklausyti nuo taikomų kriterijų.

Pavyzdžiai ir regioninės tendencijos

Istoriškai prie šios kategorijos priskiriami Rytų Azijos ekonomikos stebuklai (dažnai vadinamos „Rytų Azijos tigrais“), tokios kaip Pietų Korėja, Taivanas, Honkongas ir Singapūras, taip pat kai kurios Pietryčių Azijos, Lotynų Amerikos ir Pietų Europos šalys, kurios patyrė spartų pramonės vystymąsi. Kitos šalys — pvz., Malaizija, Tailandas, Meksika ar Čilė — taip pat dažnai minima kaip naujosios pramoninės šalys ar pereinamojo laikotarpio ekonomikos.

Privalumai ir rizikos

• Privalumai: spartus ekonomikos augimas, darbo vietų kūrimas gamyboje, didesnės eksporto pajamos, geresnės finansinės galimybės investicijoms į infrastruktūrą ir socialines paslaugas.
• Rizikos ir iššūkiai: didelis priklausomumas nuo užsienio rinkų ir užsienio investicijų, aplinkos tarša, darbo sąlygų ir socialinių standartų trūkumas bei didėjanti socialinė nelygybė.

Tarptautinė parama ir kritika

NIC dažnai gauna paramą iš tarptautinių organizacijų, įskaitant prekybos ir techninės paramos programas, pavyzdžiui, per PPO ar kitas tarptautines institucijas. Tačiau auganti pramoninė veikla ir eksporto orientacija sukelia ir kritikos bangą: aplinkosaugos, darbo teisių ir socialinių standartų dažnai nepakanka, todėl daugelis sąžiningos prekybos šalininkų reikalauja griežtesnių importo standartų ir atsakingesnių tiekimo grandinių praktikų. Be to, kai kurios tarptautinės apyvartos dedamos kaip darbo vietų perkėlimą į NIC, kas vietinėje politikoje gali sukelti prieštaringą diskusiją.

Kaip NIC gali pereiti į išsivysčiusios šalies statusą?

Norint tęsti perėjimą link išsivystymo, NIC šalys turi:

• didinti pridėtinę vertę gamybos grandinėse (diegti aukštesnės technologijos gamybą);
• investuoti į švietimą, mokslinius tyrimus ir inovacijas;
• gerinti socialinę apsaugą ir darbo sąlygas, mažinant nelygybę;
• stiprinti aplinkosaugos reguliavimą ir tvarų išteklių valdymą;
• diversifikuoti ekonomiką, mažinant priklausomybę nuo kelių pagrindinių eksporto prekinių grupių.

Išvada: naujoji pramoninė šalis (NIC) — tai tarpinė stadija tarp besivystančios ir išsivysčiusios ekonomikos, žymima spartaus pramonės vystymosi, eksportinės orientacijos ir augančio užsienio kapitalo. Nors NIC valstybės pasiekia reikšmingą ekonominį progresą, joms tenka spręsti ir daug socialinių, aplinkosauginių bei politinių iššūkių, kad tvarioms ir tolesnėms pažangoms įsitvirtintų.

Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Kas yra naujai industrializuota šalis (NIC)?

K: Kokie pokyčiai vyksta NIC?

Klausimas: Kokie bendri bruožai būdingi NVS?

Klausimas: Ar tarptautinė bendruomenė remia NVS?

Klausimas: Kaip investicijos prisideda prie priskyrimo prie NVS?

K: Ar pilietinės teisės yra stipresnės naujose pramoninėse šalyse?

K.: Kaip sąžiningos prekybos šalininkai vertina užsakomąsias paslaugas?

Paieška pagal raidę