NGC 6302, dar vadinama vabalų migla arba drugelių migla, yra planetinė migla Skorpiono žvaigždyne. Ji yra maždaug už 3,4 tūkst. šviesmečių nuo Žemės, nors atstumo vertinimai gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo metodikos.
Sandara ir morfologija
NGC 6302 turi ryškią dvipolę (bipolinę) struktūrą — dvi plačios, simetriškos skiltelės, plinta iš centrinės srities. Tarp šių skiltelių matyti tankus dulkių ir dujų disko (ekvatorinis diržas), kuris užstoja centrinę žvaigždę optinėje sričių ir riboja iš jos išeinančių srautų kryptis. Dėl šio disko susidarymo migla įgavo formą, kurią dažnai palygina su smėlio laikrodžiu arba „drugelio“ siluetu.
Optiniuose vaizduose matomi tokie elementai kaip jonizacijos sienelės, mazgai, aštrūs skilčių kraštai ir smulkios struktūros, kurios atsiranda dėl greitų medžiagos srautų (kelių šimtų km/s režimu) ir sąveikos su aplinkine medžiaga. Ekvatorinis diskas ir dūmų juosta gerai matomi infraraudonųjų spindulių stebėjimuose, nes dulkės šildo ir švyti šioje bangos ilgio srityje.
Centrinė žvaigždė ir spektrinės savybės
NGC 6302 spektras rodo, kad jos centrinė žvaigždė yra viena karščiausių žinomų galaktikos žvaigždžių. Ji spinduliuoja pakankamai energijos, kad sukeltų aukšto laipsnio ekscitacijos emisijos linijas, įskaitant stiprias [O III], [N II], He II bei aukštos išeigos būsenų linijas (pvz. [Ne V]). Dabartiniai temperatūros vertinimai rodo, kad centrinės žvaigždės paviršiaus temperatūra siekia apie 250 000 K (tai atitinka labai aukštą jonizuojančią spinduliuotę).
Centrinė žvaigždė — baltoji nykštukė — buvo aptikta visai neseniai, naudojant atnaujintą "Hubble" kosminio teleskopo plačiakampę kamerą Nr. 3 (WFC3). Ankstesni optiniai stebėjimai jos nematė dėl intensyvios ekvatorinio disko obstukcijos. Dabartiniai duomenys leidžia įvertinti žvaigždės masę — apie 0,64 Saulės masės — bei jos labai aukštą efektinę temperatūrą.
Susidarymas ir evoliucija
Planetinės miglos susidaro, kai žvaigždė panašios į Saulę stadijoje nebenaegzistuoja branduolio termobranduolinė sintezė ir išmeta savo išorines sluoksnius. NGC 6302 atveju manoma, kad pradinė žvaigždė buvo gerokai masyvesnė nei Saulė (keletą Saulės masių), todėl susidaręs centrinis branduolys yra karštas ir greitai vystosi į baltąją nykštukę.
Dvipolės struktūros susiformavimui svarbi rolė priklauso ekvatoriniam diskui ar torui, kuris kolimuoja (sutelktai nukreipia) žvaigždžių vėjus į polines kryptis. Galimas papildomas veiksnys — artimas dvinaris partneris arba masės perdavimas prieš ar per miglos susidarymo periodą, nors konkreti NGC 6302 istorija tebėra aktyviai tiriama.
Stebėjimai ir reikšmė
NGC 6302 yra dažnas stebėjimų objektas tiek profesionalams, tiek mėgėjams dėl įspūdingos struktūros ir aukštos šviesos kontrasto. Infraraudoni, optiniai, spektroskopiniai ir radijo stebėjimai suteikia išsamią informaciją apie temperatūrą, che minią sudėtį (daugybė jonizuotų azoto, deguonies, neonų linijų) ir dulkių savybes. Tyrimai padeda geriau suprasti, kaip masyvesnės žvaigždės paskutinėse evoliucijos stadijose formuoja tankius diskus ir iš jų kylusias bipolarines struktūras.
Papildoma pastaba: NGC 6302 yra puikus pavyzdys, kaip detalūs observacijos duomenys (ypač iš kosminių teleskopų) leidžia aptikti anksčiau paslėptus objektus ir atskleisti planetinių miglų sudėtingą morfologiją bei fizines sąlygas.
