Nomograma
Nomograma, lyginamoji diagrama arba abaque - tai skaičiavimams skirta diagrama. Tai dvimatė diagrama, kurioje pateikiamas matematinės funkcijos skaičiavimas.
Nomografijos sritį 1884 m. išrado prancūzų inžinierius Philbert Maurice d'Ocagne (1862-1938). Daugelį metų ji buvo naudojama inžinieriams, kad jie galėtų greitai grafiškai apskaičiuoti sudėtingas formules. Nomogramose vietoj standartinių Dekarto koordinačių naudojama d'Ocagne'o išrasta lygiagrečiųjų koordinačių sistema.
Nomogramą sudaro n skalių rinkinys, po vieną kiekvienam lygties kintamajam. Žinant n-1 kintamųjų reikšmes, galima rasti nežinomo kintamojo reikšmę arba, nustačius kai kurių kintamųjų reikšmes, ištirti ryšį tarp nenustatytų kintamųjų.
Rezultatas gaunamas tiesia linija perbraukus žinomus dydžius ant skalės ir nežinomą vertę nuskaičius ten, kur ji kerta to kintamojo skalę. Tiesiakalbiu sudaryta virtuali arba nubrėžta linija vadinama indekso linija arba izopletu.
Tipiška lygiagretaus mastelio nomograma. Šiame pavyzdyje apskaičiuojama T vertė, kai į lygtį įrašoma S = 7,30 ir R = 1,17. Izopletė kerta T skalę ties 4,65.
Lygiagretaus mastelio nomogramos sudedamosios dalys
Chi kvadrato pasiskirstymo nomograma
Naudoti
Nomogramos buvo plačiai naudojamos apie 75 metus. Jos leido greitai ir tiksliai atlikti skaičiavimus iki kišeninių skaičiuotuvų eros. Nomogramos rezultatai gaunami greitai ir patikimai nubrėžus vieną ar kelias linijas. Naudotojui nereikia mokėti spręsti algebrinių lygčių, ieškoti duomenų lentelėse, naudotis slankmačiu ar įrašyti skaičių į lygtis, kad gautų rezultatus. Naudotojui net nereikia žinoti pagrindinės lygties, kurią vaizduoja nomograma.
Nomogramos yra sukurtos atsižvelgiant į srities žinias. Pavyzdžiui, norėdamas sukurti didesnes nomogramas, kad jos būtų tikslesnės, nomografas paprastai įtraukia tik tuos skalės intervalus, kurie yra pagrįsti ir svarbūs sprendžiant problemą. Daugelyje nomogramų yra ir kitų naudingų žymėjimų, pavyzdžiui, nuorodų etikečių ir spalvotų regionų. Visa tai naudotojui suteikia naudingų orientyrų.
Kaip ir slankmatis, nomograma yra grafinis analoginis skaičiavimo prietaisas. Kaip ir slankmačio, jo tikslumą riboja tikslumas, kuriuo galima nubrėžti, atkurti, peržiūrėti ir suderinti fizines žymes.Slankmatis yra bendrosios paskirties skaičiuotuvas, o nomograma skirta konkretiems skaičiavimams atlikti. Nomogramos vis tiek gali būti naudojamos atsakymui, gautam atlikus kitą, tikslesnį, bet galbūt klaidingą skaičiavimą, patikrinti.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra nomograma?
A: Nomograma - tai skaičiavimams naudojamas grafikas, kuriame pateikiamas matematinės funkcijos skaičiavimas.
K: Kas išrado nomografijos sritį?
A: Nomografijos sritį 1884 m. išrado prancūzų inžinierius Philbert Maurice d'Ocagne.
K: Koks buvo nomogramų tikslas?
A. Nomogramos daugelį metų buvo naudojamos inžinieriams, kad jie galėtų greitai grafiškai apskaičiuoti sudėtingas formules.
K: Kiek skalių sudaro nomogramą?
A: Nomogramą sudaro n skalių rinkinys, po vieną kiekvienam lygties kintamajam.
K: Kaip naudojant nomogramą galima rasti nežinomo kintamojo vertę?
A: Žinant n-1 kintamųjų vertes, nežinomojo kintamojo vertę galima rasti tiesia linija perbraukus žinomus dydžius skalėse ir nežinomąją vertę nuskaičius ten, kur ji kerta to kintamojo skalę.
Klausimas: Kaip vadinama virtuali arba tiesiakalbiu nubrėžta linija?
Atsakymas: Tiesiakalbio sukurta virtuali arba nubrėžta linija vadinama indekso linija arba izopletu.
K: Kokia koordinačių sistema naudojama nomogramose?
A: Nomogramose naudojama d'Ocagne'o išrasta lygiagrečiųjų koordinačių sistema, o ne standartinės Dekarto koordinatės.
