2015 m. Bangladeše islamo ekstremistai nužudė keturis tinklaraštininkus ir leidėją. Žurnalistų apsaugos komiteto ataskaitoje teigiama, kad Bangladešas yra ketvirta pagal žurnalistų žūtį šalis. Šie išpuoliai tapo dalimi platesnės smurto bangos, kuria buvo taikytasi į sekuliarius aktyvistus, tinklaraštininkus, rašytojus ir religines mažumas.
Kontekstas ir motyvai
Per pastaruosius dešimtmečius Bangladeše iškilo radikalių islamistinių grupių, kurios taikėsi į asmenis, kritiškai vertinančius religijos vaidmenį visuomenėje arba agituojančius už sekuliarizmą. 2013 m. vietinė "al Qaeda" grupuotė "Ansarullah Bengali Team" sudarė 84 žmonių, kuriuos norėjo nutildyti, sąrašą. Iki 2015 m. 8 iš jų buvo mirę: Avajit Roy, Rajeeb Haider, Jafar Munshi, Mamun Hossain, Jagatjyoti Talukder, Arif Hossain Dwip, Ziauddin Zakaria Babu ir Wasikur Rahman.
Aukos ir taikiniai
Dalis nužudytųjų buvo gerai žinomi dėl kritiškų tekstų arba veiklos už žodžio laisvę. Pavyzdžiui, Jafar Munshi (জাফর মুন্সি) ir Anjali Devi (অঞ্জলী দেবীর) buvo nužudyti už tariamą "religijos šmeižimą" — tarp kaltinimų minimas ir atsisakymas reikalauti, kad studentės dėvėtų hidžabą. Be to, kai kurie iš nukentėjusių buvo susiję su Šahbag judėjimu, kuris atsirado pasisakant už griežtesnę atsakomybę už 1971 m. karo nusikaltimus ir už sekuliarų valstybės pobūdį.
- Aštraus mokyklos sektoriaus ir religinių normų kritikai — tinklaraštininkai ir rašytojai.
- Šahbag judėjimo ((শাহবাগ আন্দোলন)) šalininkai, pvz.: Ashraful Alam (আশরাফুল আলম), Arif Raihan Deep (আরিফ রায়হান দীপ), Nurul Islam Faruki (নুরুল ইসলাম ফারুকী), Jagat Jyoti Talukder (জগৎজ্যোতি তালুকদার) ir Jakaria Babu (জাকারিয়া বাবু).
Reakcija, teisėsauga ir tarptautiniai atgarsiai
Žudynių serija sulaukė plataus tarptautinio pasmerkimo. Žiniasklaidos laisvės organizacijos, tarp jų Žurnalistų apsaugos komitetas ir kitos tarptautinės institucijos, ragino Bangladešo valdžią užtikrinti efektyvų tyrimą, apsaugą žurnalistams ir laisvę reikšti nuomonę be grasinimų. Vyriausybė ėmėsi kai kurių veiksmų prieš įtariamuosius, tačiau kritikai nurodė, kad prevencijos priemonės ir teisinė apsauga buvo nepakankamos, o dalis atvejų liko neišaiškinti arba teismai užtruko.
Pasekmės žodžio laisvei ir visuomenei
Šie užpuolimai smarkiai paveikė Bangladešo viešąją erdvę: dalis rašytojų ir tinklaraštininkų ėmė cenzūruoti savo tekstus ar apskritai nutildyti savąsias nuomones iš baimės dėl saugumo. Tai sukėlė plačias diskusijas apie ribą tarp laisvės reikšti įsitikinimus ir šmeižto ar kurstymo ribojimų, tačiau saugumo grėsmė žiniasklaidos darbuotojams ir aktyvistams išliko opi problema.
Kas svarbu žinoti
- Ekstremistinės grupės taikėsi į įvairius viešosios erdvės veikėjus — nuo tinklaraštininkų iki leidėjų ir aktyvistų.
- Tarp aukų buvo tiek sekuliarūs intelektualai, tiek asmenys, ginantys moterų teises ir pasaulietiškumą.
- Tarptautinės organizacijos ragino efektyviai tirti nusikaltimus ir užtikrinti žiniasklaidos laisvę bei saugumą.
Situacija parodo, kad laisvė reikšti nuomonę gali susidurti su mirtinu pavojumi, kai politinė ir religinė įtampa stipri, o valstybės gebėjimas apsaugoti žiniasklaidos darbuotojus ir aktyvistus — ribotas. Visuomenės informavimas apie tokius įvykius ir tarptautinis spaudimas yra svarbūs siekiant užkirsti kelią panašioms tragedijoms ateityje.
