Mukto-Mona (bengalų kalba: মুক্তমনা) yra pirmoji internetinė platforma bengalų kalba kalbantiems laisvamaniams, ateistams, sekuliariems tinklaraštininkams ir rašytojams, kurią įkūrė Avijit Roy. Pavadinimas Mukto-Mona reiškia "laisvas protas". Svetainė remia laisvą saviraišką ir kritikuoja religinį fundamentalizmą, ypač islamo religinį fundamentalizmą. Platforma tapo svarbia erdve diskusijoms apie mokslo populiarinimą, racionalumą, humanizmą ir žmogaus teises bengalų kalbančioje bendruomenėje.
Misija ir veikla
Mukto-Mona leidžia autoriams skelbti esė, kritiką, mokslo populiarinimo tekstus, knygų apžvalgas bei vertimus iš anglų ir kitų kalbų į bengalų. Svetainė skatino atvirą diskusiją tarp įvairaus pasaulėžiūros žmonių — nuo religijinių kritikų iki mokslininkų ir humanistų. Ji taip pat tarnavo kaip saugi erdvė laisvamanių tinklams formuotis, keistis idėjomis ir skleisti sekuliarizmo ir žodžio laisvės vertybes.
Istorija ir autoriai
Tinklalapiui vadovavo Avijit Roy, JAV gyvenęs bengalų kilmės inžinierius ir rašytojas, kuris aktyviai skelbė tekstus apie religijos kritiką ir mokslo svarbą. Be jo, svetainėje rašė ir kiti žinomi sekuliarūs autoriai, tarp jų Ananta Bijoy Das, kurie savo tekstais išprovokavo platų visuomeninį rezonansą. Platforma taip pat bendradarbiavo su tarptautinėmis organizacijomis ir nevyriausybinėmis grupėmis, skatindama globalią paramą sekuliarumo ir žodžio laisvės iniciatyvoms.
Užpuolimai, nužudymai ir grėsmės
Avijit Roy buvo nužudytas 2015 m. vasario 26 d. Tuo metu jis lankėsi Dhakoje dalyvauti knygų mugėje; po užpuolimo buvo gauta plačiai nuskambėjusi tarptautinė pasipiktinimo banga. Tinklaraščiui taip pat rašė Ananta Bijoy Das. Dasas buvo nužudytas 2015 m. gegužės 12 d. Šie išpuoliai nebuvo izoliuoti incidentai – tuo laikotarpiu Bengladeše ir regione buvo užpulti keli sekuliarūs tinklaraštininkai ir aktyvistai.
Grupuotė "Al-Qaida" Indijos subkontinente pareiškė, kad yra atsakinga už Roy mirtį. Ananta Bijoy Dasas buvo įtrauktas į tos pačios islamistų grupės, kuri prisidėjo prie Avijit Roy nužudymo, taikinių sąrašą. Po šių išpuolių daug autorių ir aktyvistų gavo grasinimų, kai kurie iš jų privertė palikti šalį arba nutraukti viešą rašymą dėl saugumo grėsmių.
Tarptautinis atsakas ir teisėsauga
Pasaulietinio humanizmo taryba "Mukto-Mona" pavadino "didžiausiu ir sparčiausiai augančiu šiuolaikinių laisvamanių sambūriu Bangladeše ir Pietų Azijoje". Grupė bendradarbiavo su tokiomis tarptautinėmis nevyriausybinėmis organizacijomis kaip Tyrimų centras ir Tarptautinė humanistų ir etikos sąjunga. Po nužudymų pasaulinės žmogaus teisių organizacijos, žiniasklaida ir vyriausybės pasmerkė smurtą, rėmė žodžio laisvę ir ragino užtikrinti saugumą kritiškai mąstantiems autoriams.
Bangladešo teisėsauga pradėjo tyrimus ir atliko areštus siekdama nustatyti užpuolikų ryšius su ekstremistinėmis grupuotėmis. Vis dėlto tarptautinėje erdvėje buvo išsakytas ir kritiškas vertinimas dėl to, ar užtektinai imtasi priemonių saugoti žurnalistus, tinklaraštininkus ir laisvamanius nuo grėsmių.
Padariniai ir palikimas
Avijit Roy ir kiti užpulti autorių istorijos išryškino jautrią situaciją dėl žodžio laisvės ir saugumo sekuliarių idėjų šalininkams regionuose, kur klesti religinis ekstremizmas. Daug laisvamanių autorių tapo išgarsėjusiais simboliais, ginančiais kritinį mąstymą ir žmogaus teises. Nors kai kurie autorių prisidėję prie Mukto-Mona patyrė persekiojimą arba išvyko užsienin, platforma vis tiek išlieka svarbiu pavyzdžiu, kaip internetas leidžia formuotis bendruomenėms ir skleisti sekuliarizmo, mokslo ir žmogaus teisių idėjas.
Šios istorijos taip pat paskatino platesnę diskusiją apie saugumą internete, valstybės vaidmenį apsaugant žurnalistus bei tinklaraštininkus ir tarptautinį bendradarbiavimą kovojant su ekstremizmu. Mukto-Mona ir jos autoriai prisidėjo prie diskurso, kuris toliau formuoja debatus apie laisvę, atsakomybę ir bendruomenės saugumą Pietų Azijos kontekste.
