2000-2007 m. "New7Wonders of the World" (Naujieji 7 pasaulio stebuklai) - tai idėja išrinkti naujus pasaulio stebuklus iš 200 esamų paminklų. Populiarumo apklausai vadovavo kanadietis šveicaras Bernardas Weberis, o ją organizavo New7Wonders fondas Ciuriche (Šveicarija). Nugalėtojai buvo paskelbti 2007 m. liepos 7 d. Lisabonoje.

Fondas naudojosi tik privačiomis aukomis ir pardavinėjo transliuojamą reklamą. Jis neturėjo jokio valstybinio finansavimo ar mokesčių mokėtojų pinigų. Po galutinio pranešimo "New7Wonders" teigė, kad neuždirbo pinigų ir vos atlygino savo investicijas.

Septynis palaikytus pasaulio stebuklus galima pamatyti įvairiuose "Celebrity Cruises" maršrutuose.

Bendras idėjos aprašymas

New7Wonders buvo masinis tarptautinis balsavimas, skirtas atnaujinti senųjų pasaulio stebuklų idėją ir išrinkti septynis šiandien labiausiai vertinamus žmogaus sukurtus paminklus. Kampanija pasinaudojo interneto, telefono ir SMS balsavimu, taip pat rėmėjų akcijomis ir viešinimu per žiniasklaidą. Organizatoriai siekė įtraukti plačią visuomenę, o balsavimo rezultatą paskelbė simboliškai 2007-07-07.

Balsavimo eiga ir laikas

  • Registracija ir nominacijos: pradžioje buvo surinkta apie 200 pasiūlytų objektų ir iš jų atrinktos kandidatūros.
  • Pusfinalis ir finalas: tarpinis atrankos etapas su siaurinimu iki 21 finalininko (skirtingais metais) ir vėliau – iki galutinės septyniukės.
  • Balsavimo priemonės: balsuoti buvo galima internetu, telefono skambučiais ir SMS žinutėmis; kai kuriose šalyse vyko aktyvios rinkimų kampanijos skatinant piliečius balsuoti už savo šalies pasiūlymus.

Nugalėtojai (2007 m.)

2007 m. liepos 7 d. Lisabonoje paskelbta galutinė septyniukė – labiausiai viešumoje balsais išrinkti paminklai:

  • Didžioji Kinų siena (Great Wall) — Kinija
  • Petra — Jordanija
  • Kristus Atpirkėjas (Christ the Redeemer) — Brazilija
  • Machu Picchu — Peru
  • Čičen Ica (Chichén Itzá) — Meksika
  • Koliziejus (Colosseum) — Italija
  • Tadž Mahalas (Taj Mahal) — Indija

Kiekvienas iš šių objektų sulaukė didelio tarptautinio susidomėjimo ir tapo dar dažniau minima turizmo maršrutuose bei reklamoje.

Finansavimas ir komercinis aspektas

Organizaciją rėmė privačios aukos ir pajamos iš transliavimo bei reklamos pardavimo. New7Wonders fondas teigė nenaudojęs valstybinių lėšų. Dėl komercinio modelio ir reklamos pardavimo kampanija sulaukė kritikos – kai kurie vertintojai pabrėžė, kad projektas labiau primena rinkodaros iniciatyvą nei akademinę arba kultūros paveldo atranką.

Kritika ir ginčai

  • UNESCO ryšys: UNESCO nebuvo tiesiogiai susijusi su šiuo balsavimu ir viešai aiškino, kad New7Wonders nėra jos programa; tarptautiniai paveldo specialistai pažymėjo, kad oficialus paveldo išsaugojimas ir sąrašai yra sudėtingesni nei masinis populiarumo balsavimas.
  • Balsavimo skaidrumas: diskusijos apie galimą balsų pirkimą, daugkartinį balsavimą ir nelygias galimybes rinkti balsus šalyse su skirtingu interneto prieinamumu.
  • Nacionalizmas ir kampanijos: kai kurios šalys organizavo aktyvias nacionalines kampanijas, kas galėjo iškreipti pasaulio požiūrį į populiarumą vietoje kultūrinės vertės vertinimo.

Pasekmės ir vėlesnės iniciatyvos

New7Wonders iniciavo diskusijas apie pasaulio paveldo komunikaciją ir turizmą. Fondas vėliau pradėjo kitas apklausas – pvz., New7Wonders of Nature ir New7Wonders Cities, siekdamas praplėsti idėją į gamtos objektus ir miestus. Daugelis laimėjusių objektų patyrė padidėjusį turizmo srautą bei didesnį viešinimą tarptautinėje žiniasklaidoje.

Kaip pamatyti šiuos objektus šiandien

Įtraukimas į New7Wonders sąrašą paskatino kelionių organizatorius siūlyti teminius maršrutus. Be tradicinių kelionių agentūrų, tokių kaip "Celebrity Cruises", kurios reklamuoja galimybę pamatyti keletą iš šių vietų savo kruizų programose, daugybė vietinių gidų, turizmo centrų ir tarptautinių operatorių siūlo specialias ekskursijas. Rekomenduojama prieš kelionę pasitikrinti objekto apsilankymo taisykles, sezoninius apribojimus ir bilietų rezervavimo galimybes.

Išvados

New7Wonders projektas 2000–2007 metais sugrąžino visuomenės dėmesį į pasaulio kultūrinį paveldą ir paskatino plačias diskusijas apie tai, kaip vertiname ir reklamuojame istorinius paminklus. Nors metodika ir komercinis modelis sulaukė kritikos, rezultatai turėjo realų poveikį turizmui ir viešajai nuomonei apie kai kuriuos labiausiai atpažįstamus pasaulio objektus.