Petra
Petra (arab. البتراء, Al-Batrāʾ; senovės graikų kalba: Πέτρα) - istorinis ir archeologinis miestas pietų Jordanijoje.
Jis yra tarp kalnų, besidriekiančių nuo Negyvosios jūros iki Akabos įlankos.
Manoma, kad Petra buvo apgyvendinta dar 9000 m. pr. m. e. Ji tapo Nabatėjų karalystės sostine. Nabatėjai buvo klajokliai arabai, kurie naudojosi Petra, nes ji buvo netoli prieskonių prekybos kelių.
I a. pr. m. e. Nabatėjų karalystė tapo Romos imperijos klientine valstybe. 106 m. pr. m. e. jie prarado nepriklausomybę. Petros svarba sumažėjo, nes plėtėsi jūrų prekybos keliai. Be to, 363 m. žemės drebėjimas sugriovė daug statinių.
Bizantijos epochoje buvo pastatyta keletas krikščioniškų bažnyčių, tačiau miestas ir toliau nyko. Islamo eros pradžioje Petroje gyveno tik saujelė klajoklių. Miestas liko nežinomas pasauliui, kol 1812 m. jį iš naujo atrado Johanas Liudvikas Burkhardtas (Johann Ludwig Burckhardt).
Petra nuo 1985 m. įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. UNESCO ją apibūdino kaip "vieną vertingiausių žmogaus kultūros paveldo vertybių".
Petra yra labiausiai turistų lankoma Jordanijos lankytina vieta. Didžiausias turistų skaičius - 1 mln. 2010 m.
