Australoidai: Australijos ir Melanezijos aborigenų kilmė ir migracijos teorijos
Australoidai: Australijos ir Melanezijos aborigenų kilmė, migracijos maršrutai, genetinės ir archeologinės teorijos bei diskusijos apie protoustralų migraciją.
Australoidų rasė - tai rasinė klasifikacija, kuria vadinami Australijos, Melanezijos ir dalies Pietryčių Azijos aborigenai. Terminas buvo plačiai vartotas XIX–XX a. antropologijoje ir žymi žmonių grupes, kurioms būdavo priskiriami tam tikri morfologiniai požymiai (tamsi oda, stori arba banguoti plaukai, tam tikros kūno proporcijos). Tačiau šis klasifikavimas yra supaprastintas ir šiandien mokslinėje literatūroje laikomas pasenusia, nes neatspindi sudėtingos populiacijų kilmės, genų mainų ir regioninės įvairovės.
Migracijos teorijos ir archeologiniai duomenys
Istoriniai antropologai užsiminėjo, kad Indijoje yra australų genčių, tačiau nauji tyrimai rodo, kad Indijoje australų protėvių nėra. Ankstesnės interpretacijos dažnai kūrė ryšius remiantis panašiais išoriniais požymiais, tačiau archeologija ir genetika leidžia sudėtingesnį vaizdą.
Pagal teoriją "Iš Afrikos" australų protėviai - protoustralai - buvo pirmoji atšaka, migravusi iš Afrikos maždaug prieš 60 000 metų. Hipotetiškai ši migracija galėjo vykti palei dabar jau panirusį sausumos tiltą Indijos vandenyno šiaurinės pakrantės žemyniniame šelfe ir pasiekti Australiją maždaug prieš 50 000 metų. Tačiau ši idėja buvo užginčyta.
Šiuolaikiniai archeologiniai radiniai rodo sudėtingesnę chronologiją ir variaciją: šiaurinėje Australijoje rasta įrodymų apie žmonių buvimą prieš ~65 000 metų (pvz., Madjedbebe), kitur datavimai, tokie kaip Lake Mungo įrodymai, dažnai sutampa su ~50 000 metų laikotarpiu. Svarbu pabrėžti, kad Pietryčių Azijos, Sundaland ir Sahul (didžioji įvietinta Australija–Naujoji Gvinėja) pakrantės struktūra buvo dramatiškai pakeista vandenų kilimu ir potvyniais, todėl migracijos maršrutai ir vietovių ryšiai ne visada yra tiesiogiai matomi šių dienų žemėlapiuose.
Genetiniai tyrimai ir populiacijų santykiai
Pastarųjų dešimtmečių genominiai tyrimai smarkiai pakeitė supratimą apie Australijos ir Melanezijos gyventojų kilmę. Pagrindiniai išvados punktai:
- Aborigenų australų ir melanezietiškų populiacijų genomai rodo gilią atskirtį nuo kitų neafrikinės kilmės populacijų, kas reiškia, kad jų protėviai atskilo gana anksti po iš Afrikos migracijos.
- Melaneziečiai (ir kai kuriais atvejais aborigenai) turi reikšmingą denisovų genetinį įnašą — tai rodo kontaktus su priešistoriniais homininų grupėmis Azijos regionuose.
- Daugelis Pietryčių Azijos „negrito“ grupių ir Andamanų salų gyventojų turi sudėtingą mišrią kilmę: dalis jų turimų panašumų su australais gali būti dėl senų bendrų šaknų arba konvergencinių bruožų, o ne tiesioginės kilmės iš Australijos.
- Genetinis pavyzdys nepatvirtina vienos homogeniškos „australoidų“ populiacijos — vietoje to matoma daug sluoksnių, regioninių skirtumų ir vėlesnių genų mainų.
Problemos su rasine klasifikacija
Reikėtų pabrėžti, kad terminas „australoidai“ priklauso senesniam rasiniam schematizavimui, kuris remiasi išorinių požymių grupavimu. Šiuolaikinė antropologija ir genetika vengia tokių ribotų kategorijų, nes:
- Jie neatsižvelgia į genetinę įvairovę ir migracijų įtaką.
- Pakartotinai maišosi kultūriniai, lingvistiniai ir biologiniai kriterijai.
- Tokios klasifikacijos dažnai buvo panaudotos socialiniams ir politiniams tikslams, o ne objektyviam moksliniam paaiškinimui.
Santrauka
Trumpai tariant, Australijos ir Melanezijos gyventojų kilmė yra rezultatas senų ir sudėtingų migracijų į Pietryčių Aziją ir Australiją, palaikytų kontaktų su kitomis homininų grupėmis (pvz., denisovais) bei regioninių populiacijų ilgo evoliucinio atskyrimo. Ankstesnės idėjos apie vienalytę „australoidų“ rasę yra pasenusios: šiandien mokslininkai siekia suprasti konkrečių populiacijų istorijas, genų mainus ir kultūrinius process, o ne pritaikyti platų ir supaprastintą rasinį etiketavimą.
Ieškoti