„Iš Afrikos“ hipotezė: šiuolaikinių žmonių kilmė ir migracijos

„Iš Afrikos“ hipotezė: šiuolaikinių žmonių kilmė ir migracijos – genetiniai ir archeologiniai įrodymai, migracijų laikotarpiai ir Homo sapiens plitimo istorija.

„Iš Afrikos“ hipotezė (angl. „Out of Africa“) teigia, kad anatomiškai šiuolaikiniai žmonės kilo afrikietišką kilmę turinčios populiacijos. Nuo XX a. pabaigos šią idėją palaiko genetiniai tyrimai, ypač mitochondrijų DNR analizės, taip pat didėjančios visų genomų ir senovinės DNR sekos studijos. Be to, hipotezę patvirtina archajiškų iškastinių liekanų ir fizinės antropologijos tyrimai. Nors idėja yra plačiai priimta, lieka diskusijų dėl tokių klausimų kaip vienas ar keli migracijos etapai ir ar seniai apleista Šiaurės Afrika galėjo būti pagrindine pirmųjų išvykusių žmonių buveine.

Pagrindinės įrodymų rūšys

Hipotezei paremti naudojami keli pagrindiniai įrodymų tipai:

• Genetika: mitochondrijų DNR (materninė linija), Y chromosomos tyrimai (patrininės linijos) ir viso genomo analizės parodė, kad didžioji dalis šiuolaikinių žmonių genetinės įvairovės kyla iš Afrikos populiacijų.
• Iškastinės liekanos ir morfologija: Afrikos fosilijų serijos rodo palaipsnę evoliuciją link anatomiškai šiuolaikinio Homo sapiens formų.
• Archeologija: įrankių, gyvenviečių ir kultūrinių liekanų radiniai padeda datuoti migracijų laiką ir maršrutus.
• Senos DNR ir genomikos tyrimai: jie atskleidžia mišinius tarp šiuolaikinių žmonių ir archajiškų formų (pvz., neandertaliečių, denisoviečių) ir leidžia nustatyti, kurios migracijos paliko gyvų palikuonių.

Migracijos maršrutai ir laikas

Šiuolaikiniai žmogaus pirmtakai, anatomiškai panašūs į Homo sapiens, Afrikoje atsirado maždaug prieš 200 000–130 000 metų. Kai kurie šiuolaikinių žmonių linijų atstovai paliko Afriką įvairiais laikotarpiais. Genetiniai duomenys dažnai rodo, kad ankstyviausios sėkmingos (t. y. palikusios gyvų palikuonių) migracijos į Eurasiją įvyko maždaug prieš 60 000 metų. Tačiau archeologiniai radiniai Arabijos regione ir Levante leidžia manyti, kad judėjimai iš Afrikos galėjo vykti jau prieš ~125 000 metų.

Plačiau apie migracijos laikus ir pasiekimus:

• Maždaug prieš 90 000 metų grupės iš Afrikos pasiekė Euraziją ir Artimuosius Rytus, tačiau neaišku, ar šios ankstyvos bangos paliko reikšmingą genetinį pėdsaką šiuolaikinėse populiacijose.
• Maždaug prieš 42–44 000 metų Homo sapiens pasiekė Vakarų Europą, įskaitant Didžiąją Britaniją, o Europoje ir Vakarų Azijoje jie laipsniškai pakeitė vietines archajiškas rūšis, pvz., neandertaliečius.
• Australijos užkariavimas įvyko maždaug prieš 50 000–65 000 metų (tikslesnės datos vis dar gvildenamos), o į Ameriką žmonės atvyko daug vėliau — dabartiniai radiniai dažniausiai datuojami maždaug prieš 15 000–20 000 metų, nors kai kurie duomenys leidžia manyti apie ankstesnes apsilankymų bangas.
• Visos šios ankstyvosios Homo sapiens grupės dažniausiai buvo medžiotojai-rinkėjai, kurių gyvenimo būdas ir technologijos leido išplisti į įvairias ekosistemas.

Sąveika su archajiškais žmonėmis

Genetiniai ir fosiliniai duomenys rodo, kad Homo sapiens, išsiplėtęs į Euraziją, susidūrė ir hibridizavosi su vietinėmis archajiškomis rūšimis, pvz., neandertaliečiais ir denisoviečiais. Dėl to dabartinių neafrikinio kilmės žmonių genomuose lieka 1–4 % neandertaliečių kilmės sekų, o kai kuriose Okeanijos populiacijose nustatomas ir denisoviečių pėdsakas.

Atviros diskusijos ir naujausi atradimai

Nors „Iš Afrikos“ modelis yra stiprus pagrindas, mokslininkai diskutuoja apie detales:

• Ar migracija vyko vienu dideliu egzodu, ar per kelias bangas? Dauguma genetinių ir archeologinių duomenų palaiko kelis judėjimus, iš kurių tik kai kurie buvo demografiškai sėkmingi.
• Koks buvo Šiaurės Afrikos ir Arabijos vaidmuo? Kai kurie tyrimai pabrėžia, kad Šiaurės Afrika ir Arabijos pakrantės galėjo būti svarbios ankstyvųjų migracijų kryžkelės.
• Kokia buvo klimato (pvz., drėgnesnių laikotarpių MIS 5 metu) įtaka judėjimams per Saharą ir Arabijos pusiasalį?
• Kaip interpretuoti ankstyvųjų Eurazijos radinių ir genetinių linijų skirtumus — ar tai rodo kelias atskiras migracijas, ar sudėtingą mainų tinklą?

Naujausi senovinės DNR ir viso genomo tyrimai vis tikslina migracijų modelius, leidžia atskirti ankstyvas, galbūt nutrauktas ekskursijas nuo vėlesnių, ilgalaikių kolonizacijų ir geriau suprasti mišinius tarp populiacijų. Bendras vaizdas rodo: archajiniai Homo sapiens evoliucionavo Afrikoje, o vėlesnės išvykos iš žemyno — įvairiose fazėse ir maršrutuose — lėmė žmogaus išplitimą po visą pasaulį.

Klausimai ir atsakymai

K: Apie ką yra žaidimas "Out of Africa"?

K: Kokie įrodymai patvirtina mintį, kad šiuolaikiniai žmonės atsirado Afrikoje?

Klausimas: Prieš kiek laiko atsirado pirmieji tikrai šiuolaikiniai žmonės?

K: Kada Homo sapiens pasiekė Vakarų Europą?

K: Kada Homo sapiens atvyko į Australiją?

Paieška pagal raidę