Peregrino sakalas (Falco peregrinus) — pasaulio greičiausias plėšrusis paukštis

Peregrino sakalas — galingas, pasaulio greičiausias plėšrusis paukštis (iki 322 km/val.): porūšiai, grėsmės, atsigavimas ir tarptautinė apsauga.

Autorius: Leandro Alegsa

Peregrino sakalas (Falco peregrinus) – kosmopolitinis plėšrusis paukštis, priklausantis sakalinių (Falconidae) šeimai. Jis dažnai vadinamas tiesiog peregrinu arba peregrinu sakalu; Šiaurės Amerikoje istoriniuose šaltiniuose kartais buvo vadinamas "ančiasnapiu". Pakistane jis oficialiai yra PAF karinis simbolis ir neoficialus Gilgito-Baltistano teritorijos paukštis.

Išvaizda ir dydis

Varnos dydžio sakalas — nugaros plunksnos dažniausiai mėlynai pilkos ar tamsiai pilkos, apatinės kūno dalys šviesios, dažnai su dryžuotu ar taškuotu raštu, galva bei ūsai (tamsios „barzdos“ pūslytės) išryškina veidą. Patelės yra pastebimai didesnės už patinus (seksualinis dimorfizmas), kas yra būdinga daugeliui paukščių plėšrūnų.

Skrydžio ir medžioklės ypatybės

Peregrinas yra žinomas dėl savo įspūdingo medžioklės būdo – jis atlikdamas giliai nukreiptą smūgį (angl. stoop) gali pasiekti didžiulį greitį. Remiantis matavimais, nardydamas jis gali išvystyti daugiau nei 300 km/val. greitį, todėl dažnai minimas kaip greičiausias gyvūnas pasaulyje. Pagrindinė mityba — kiti paukščiai (pvz., balandžiai, žuvininkai, antys), tačiau kartais medžioja ir smulkius žinduolius ar vabzdžius. Medžiojimo metu jis užpuola iš aukščio, smogia tiesiai ant grobio nagais arba akivaizdžiai sutrenkia jį sparnu ar kūnu, o vėliau užmuša smūgiu snapu ar nagais.

Dauginimasis ir lizdavietės

Peregrinai savo lizdus dažniau įrengia aukštose, nuošaliai esančiose vietose: uolų vėžėse, skardžiuose arba žmogaus statiniuose (pastatų viršūnėse, bokštuose). Lizdas paprastai nėra tradicinė konstrukcija — dažnai tai tiesiog plokščia arba įdubusi vieta žvyro ar smėlio sluoksnyje (angl. scrape). Kiaušinių meta dažniausiai 3–4, inkubacija trunka apie 29–33 dienas, jaunikliai išskrenda maždaug po 35–42 dienų.

Rūšys, porūšiai ir platinimas

Peregrinas yra ypač plačiai paplitęs – jį galima rasti daugelyje žemynų ir įvairiose buveinėse nuo arktinių regionų iki atogrąžų. Užregistruota maždaug 17–19 porūšių, kurie skiriasi dydžiu, spalva ir paplitimu. Visoje literatūroje kyla diskusijų dėl kai kurių artimų formų statuso: pavyzdžiui, ar savitasis „barbarinis sakalas“ turėtų būti laikomas peregrino porūšiu, ar atskira rūšimi.

Grėsmės ir apsauga

XX a. viduryje daugelio šalių peregrinų populiacijas smarkiai paveikė organiniai pesticidai, ypač DDT. Buvo įrodyta, kad DDT ir jo skilimo produktai sutrikdė kalcio apykaitą, dėl ko kiaušinių lukštai tapdavo plonesni ir dūžtamesni — tai lėmė reikšmingą periandžių sumažėjimą kai kuriose regionuose. Dėl šių priežasčių daugelyje šalių DDT buvo uždraustas, vėliau pradėtos reintrodukcijos programos ir lizdaviečių apsauga, kas leido populiacijoms atsigauti. Šiuo metu pasauliniu mastu rūšis priskiriama prie mažesnės rizikos kategorijų (pvz., IUCN — Least Concern), tačiau lokaliai kai kur kyla grėsmės dėl taršos, trukdymo lizdavietėms, elektrožiepų ir susidūrimų su žmogaus infrastruktūra.

Apsaugos priemonės ir žmogaus sąveika

  • Uždraustos arba griežtai ribotos pavojingų pesticidų (pvz., DDT) naudojimas.
  • Lizdaviečių monitoringas, apsauga ir restauracija; dirbtinių lizdų įrengimas ant uolų bei pastatų.
  • Reintrodukcijos programos — jauniklių auginimas nelaisvėje ir paleidimas į laisvę.
  • Švietimas ir visuomenės informavimas apie rūšies svarbą; teisinių priemonių taikymas lizdaviečių trukdymo mažinimui.

Pastaba: dėl savo greičio, medžioklės efektyvumo ir gebėjimo gyventi šalia žmogaus, peregrinai tapo svarbūs tiek biologinei įvairovei, tiek kultūrinei palikčiai (pvz., falconerio tradicijose). Dėl to jų apsauga ir toliau išlieka svarbi gamtos išteklių valdymo dalis.

Informacija apie rūšies ypatybes, paplitimą ir apsaugą nuolat atnaujinama; vietinė situacija gali skirtis priklausomai nuo regiono ir galiojančių teisės aktų.

Falco peregrinusZoom
Falco peregrinus

Falco peregrinus madensZoom
Falco peregrinus madens

Klausimai ir atsakymai

K: Kaip vadinasi tekste aptariamas paukštis?


A: Tekste aptariamas paukštis vadinamas sodiniu sakalu (Falco peregrinus).

K: Kur galima rasti šį paukštį?


A: Šį paukštį galima rasti visame pasaulyje, nes jis yra kosmopolitinė rūšis. Jis taip pat oficialiai pripažintas Pakistano PAF kariniu simboliu ir neoficialiu Gilgito-Baltistano teritorijos paukščiu.

K: Kaip greitai šis paukštis gali skristi?


A: Šis paukštis nardydamas gali skristi iki 322 km/val. greičiu (200 mylių per valandą), todėl yra greičiausias gyvūnas pasaulyje.

K: Ar skiriasi sodinių sakalų patinai ir patelės?


A: Taip, kaip ir kitų plėšriųjų paukščių, sodinių sakalų patelės paprastai yra didesnės už patinus.

K: Kiek yra šios rūšies sakalų porūšių?


A: Yra užregistruota 17-19 šio tipo sakalų porūšių. Kiekvienas jų šiek tiek skiriasi savo išvaizda ir gyvenamąja vieta. Be to, kai kurie ekspertai nesutaria, ar išskirtinį barbarų sakalą reikėtų laikyti atskira rūšimi, ar tik dar vienu sodinių sakalų porūšiu.
K: Dėl ko vienu metu jų skaičius smarkiai sumažėjo? A: Kai kurių pesticidų, ypač DDT, naudojimas turėjo neigiamą poveikį šių gyvūnų populiacijai, nes sumažėjo kiaušinio lukšto storis, todėl jų skaičius kai kuriose šalyse smarkiai sumažėjo.

K: Kaip nuo to laiko jų skaičius atsigavo? A: Kadangi daugelyje šalių DDT buvo uždrausta naudoti, o jų lizdavietės buvo apsaugotos, jų skaičius vėl pradėjo didėti, padedant nelaisvėje veisiamų paukščių programoms, pagal kurias jie paleidžiami į laukinę gamtą.


Ieškoti
AlegsaOnline.com - 2020 / 2025 - License CC3