Fobas (Marsas I) — Marso mėnulis: dydis, krateriai ir likimas
Fobas (Marsas I) — Marso mėnulis: 27 km skersmuo, nusėstas kraterių ir unikalios orbitos likimas — kaip per ~50 mln. metų jis pasieks Rošė ribą ir gali būti suplėšytas.
Fobas (arba Marsas I) yra vienas iš Marso mėnulių. Kitas yra Deimosas. Jį 1877 m. atrado astronomas Asaphas Hallas.
Dydis ir forma
Fobas nėra sferinis — tai nereguliarios formos kūnas. Jo skersmuo – apie 22 kilometrai (ilgiausias ašis siekia apie 27 km, o kitos ašys – apie 22 ir 18 km). Dėl netolygaus reljefo ir mažo dydžio Fobas labiau primena asteroido formą nei įprastą didelį mėnulį.
Paviršius ir krateriai
Fobosas yra nusėtas krateriais, tarp kurių ryškiausias yra Stickney (maždaug 9 km skersmens). Jo paviršius dengtas dulkių ir akmenų (regolitu), o vietomis matyti ilgos įtrūkimų bei griovelių grandinės. Tokia reljefinė struktūra primena ir kai kuriuos asteroidus; tuo jis panašus į Žemės mėnulį tik tuo, kad abiejų paviršius yra iškreiptas susidūrimų istorijos.
Pavadinimas ir kilmė
Fobosas pavadintas graikų mitologijos dievo Fobo vardu — šis vardas reiškia "baimė". Jo kilmė nėra tiksliai aiški: vieni mokslininkai mano, kad tai pagautas asteroidas (galbūt D tipo), kiti – kad jis susidarė iš Marso apylinkėse įvykusio smūgio (panašiai kaip kai kurių kitų mažų palydovų atveju).
Orbita ir likimas
Fobosas skrieja labai arti Marso — jo orbitinis periodas yra maždaug 7 valandos 39 minutės, todėl jis aplenkia Marso sukimosi greitį ir nuolat artėja prie planetos. Dėl potvyninių jėgų jo orbita palaipsniui mažėja: per šimtmetį Fobosas nusileidžia maždaug 1,8 metro. Maždaug po 30–50 mln. metų jis pasieks Rošė ribą, kur greičiausiai bus suplėšytas.
Ką reiškia suplėšymas? Dalis uolienų gali nukristi ant Marso paviršiaus, dalis gali suskaidyti į mažesnius gabalus ir susidėti į planetos žiedą ar žiedus aplink Marsą. Tai yra viena iš realių galimybių Marso palydovų ateičiai.
Moksliniai tyrimai ir misijos
Fobos buvo stebimas nuo XIX a. pabaigos, o vėliau tyrinėjo įvairios Marso misijos (įskaitant orbiterius ir robotizuotus aparatus). Sovietų zondas "Phobos 2" 1988 m. atliko svarbių stebėjimų, tačiau vėlesnės misijos (pvz., "Phobos-Grunt") susidūrė su problemomis. Ateityje planuojama daugiau tyrimų, nes Fobosas yra įdomus tiek moksliniu, tiek galimų tyrimų bazių ir išteklių įvertinimo požiūriu.
Kitas Marso palydovas, Deimosas, yra mažesnis ir skrieja toliau nuo planetos nei Fobas.
Fobo ir Deimoso orbitos (pagal mastelį), žiūrint iš viršaus Marso
Erdvėlaivis
Sovietų Sąjunga į šį mėnulį pasiuntė bent du kosminius laivus - "Phobos 1" ir "Phobos 2". Abu jie nesugebėjo susisiekti su Žeme arba prarado ryšį su ja, tačiau "Phobos 2" 1989 m. prieš žūtį pavyko padaryti keletą Mėnulio nuotraukų.
Funkcijos
Fobose yra vienas didelis krateris, vadinamas Stickney. Jis yra 1 / 3 {\displaystyle 1/3}
dydžio kaip pats mėnulis.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra "Phobos"?
A: Fobas yra vienas iš Marso mėnulių.
K: Koks yra kitas Marso mėnulis?
A: Kitas Marso mėnulis yra Deimosas.
K: Kokio dydžio yra Fobas?
A: Fobosas yra tik 27 kilometrų skersmens.
K: Kokiu vardu pavadintas Fobosas?
A: Fobosas pavadintas graikų mitologijos dievo Fobo vardu, o jo pavadinimas reiškia "baimė".
K: Kas vyksta su Fobo orbita?
A: Fobosas patenka į potvynių ir atoslūgių traukos spąstus, todėl jo orbita per šimtmetį nusileidžia maždaug 1,8 metro.
K: Kas gali atsitikti su Fobosu maždaug po 50 mln. metų?
A.: Fobosas pasieks Rošo ribą, kai greičiausiai bus suplėšytas. Kai kurie fragmentai nukris ant Marso, o kai kurie sudarys planetos žiedą ar žiedus aplink Marsą.
K: Kas yra Deimosas?
A: Deimosas yra mažesnis iš dviejų Marso mėnulių.
Ieškoti