Fotografinė atmintis
Fotografinė atmintis arba eidetinė atmintis - tai gebėjimas labai detaliai įsiminti vaizdus ar daiktus po to, kai juos matote tik trumpą laiką. Dėl šio gebėjimo egzistavimo ginčijamasi.
Teiginiai šiek tiek skiriasi, tačiau pabrėžiamas vaizdinės informacijos prisiminimas. Informacijos pavyzdžiai: knygų, žurnalų puslapiai ir automobilių numeriai. Teigiama, kad fotografinę atmintį turinčių žmonių intelekto koeficientas paprastai būna aukštesnis nei jos neturinčių. Šį gebėjimą turintis asmuo nenaudoja mnemotechnikos.
Teigiama, kad šis gebėjimas pasireiškia ankstyvoje vaikystėje nedideliam skaičiui vaikų (nuo 2 iki 10 proc.) ir paprastai nepasireiškia suaugusiesiems.
Skeptikai
Kai kurie netiki, kad šis įgūdis egzistuoja. Amerikiečių kognityvinių mokslų atstovas Marvinas Minskis savo knygoje "Protų visuomenė" (1988) manė, kad pranešimai apie fotografinę atmintį yra "nepagrįstas mitas".
Adriaanas de Grootas tyrinėjo šachmatų didmeistrių gebėjimą įsiminti šachmatų figūrų padėtį šachmatų lentoje. Iš pradžių žmonės manė, kad jie turi fotografinę atmintį, nes galėjo įsiminti kur kas daugiau informacijos nei neekspertai. Tačiau figūrų išsidėstymą, kuris niekada negalėjo pasitaikyti žaidime, jie prisimindavo ne geriau nei neekspertai. Tai rodo, kad jie turi tik gebėjimą įsiminti tam tikros rūšies informaciją, o ne fotografinę atmintį.
Apie 1970 m. Čarlzas Štromejeris studijavo savo būsimą žmoną Elžbietą. Jis teigė, kad ji galėjo prisiminti svetima kalba parašytus eilėraščius, kurių nesuprato. Ji galėjo prisiminti poeziją praėjus keleriems metams po to, kai eilėraštį pamatė pirmą kartą. Ji taip pat galėjo atsiminti atsitiktinius taškų raštus ir sujungti du raštus į stereoskopinį vaizdą. Ji yra vienintelis žmogus, kuriam pavyko išlaikyti tokį testą. Testavimo procedūrose taikyti metodai nebuvo aiškūs. Be to, testai niekada nebuvo pakartoti (Elizabeta nuolat atsisakydavo juos kartoti). Tai sukėlė papildomų abejonių ir padidino skepticizmą dėl to, ar fotografiniai prisiminimai yra tikri.
