Pleiotropizmas
Plejotropizmas yra pagrindinis raidos genetikos terminas. Plejotropizmo atveju vienas genas veikia keletą to paties organizmo fenotipinių požymių.
Dažnai atrodo, kad šie pleiotropiniai poveikiai tarpusavyje nesusiję. Įprastas pagrindinis mechanizmas yra tas, kad tas pats genas suaktyvinamas keliuose skirtinguose audiniuose ir sukelia akivaizdžiai skirtingą poveikį. Vadinasi, šis reiškinys turi būti labai paplitęs, nes dauguma genų turi poveikį daugiau nei vienam audiniui.
Šį terminą galima palyginti su pleiomorfizmu, kai genetiškai vienoda organizmų grupė pasižymi kintamais fenotipais.
Evoliucinės pasekmės
Plejotropija yra svarbi evoliucijos teorijai. Dažnai teigiama, kad kai kurios paveldimos gyvūnų savybės nėra prisitaikymo dėl natūralios atrankos rezultatas. Daugelį jų galima paaiškinti pleiotropizmu. Stipri vieno ar dviejų genų funkcijos aspektų atranka automatiškai lemia ir kitų pleiotropinių požymių atsiradimą. Šie kiti požymiai, nors ir paveldimi, gali būti neutralūs arba net šiek tiek žalingi atrankos požiūriu.
Antagonistinė pleiotropija - tai geno raiška, sukelianti kelis konkuruojančius poveikius, iš kurių vieni yra naudingi, o kiti žalingi organizmui. Galimos trys aplinkybės:
1. Kartu genas gali sukelti žalingus požymius, kuriuos atsveria teigiamų požymių išlikimo vertė.
2. Genas gali padidinti jaunesnio, vaisingo organizmo fizinį pajėgumą, tačiau gali prisidėti prie sumažėjusio fizinio pajėgumo vėlesniame amžiuje. Reprodukcinis indėlis jaunesniuose gyvenimo etapuose užtikrins tokio geno plitimą.
3. Vienose buveinėse genas gali padidinti tinkamumą, bet ne kitose. Tuomet jo išlikimas populiacijoje yra subalansuotas. Pavyzdys - bakterijų genas, kuris pagerina gliukozės naudojimą kitų energijos šaltinių (pvz., laktozės) naudojimo sąskaita. Tai turi teigiamą poveikį, kai yra daug gliukozės, bet gali būti mirtinai pavojinga, jei laktozė yra vienintelis prieinamas maisto šaltinis.
