Pleiotropija (genetika): kaip vienas genas veikia kelis požymius
Pleiotropija: kaip vienas genas veikia kelis fenotipus ir kodėl tai svarbu genetikai, vystymuisi ir ligoms — aiškus paaiškinimas su realiais pavyzdžiais.
Plejotropizmas yra pagrindinis raidos genetikos terminas. Plejotropizmo atveju vienas genas veikia keletą to paties organizmo fenotipinių požymių.
Dažnai atrodo, kad šie pleiotropiniai poveikiai tarpusavyje nesusiję. Įprastas pagrindinis mechanizmas yra tas, kad tas pats genas suaktyvinamas keliuose skirtinguose audiniuose ir sukelia akivaizdžiai skirtingą poveikį. Vadinasi, šis reiškinys turi būti labai paplitęs, nes dauguma genų turi poveikį daugiau nei vienam audiniui.
Šį terminą galima palyginti su pleiomorfizmu, kai genetiškai vienoda organizmų grupė pasižymi kintamais fenotipais.
Kas yra plejotropija — paprasčiau
Plejotropija reiškia, kad vienas genas arba vienas genų pokytis (mutacija) sukelia kelis, dažnai skirtingus, organizmo požymius. Tai gali būti skirtingų audinių deformacijos, skirtingos fiziologinės savybės ar įvairios ligos apraiškos, visos susijusios su tuo pačiu genetiniu pokyčiu.
Dažniausi mechanizmai
- Vienas genas, daug audinių: genas yra išreiškiamas (aktyvus) keliuose audiniuose — jo produktas veikia skirtingai priklausomai nuo audinio.
- Vienas baltymas, kelios funkcijos: baltymas gali turėti kelias biochemines funkcijas arba dalyvauti keliuose molekuliniuose keliuose.
- Reguliaciniai genai: transkripcijos faktoriai ar signalinių kelių komponentai reguliuoja daugelį kitų genų, todėl jų pokytis paveikia daug procesų.
- Molekulinės kaskados: vienas pokytis gali pradėti grandininę reakciją, kurios galutiniai efektai pasireiškia skirtingais fenotipais.
- Metaboliniai kelius: fermento defektas gali kaupti arba trūkti tarpinio produkto, todėl atsiranda kelių organų sutrikimai.
Pavyzdžiai
- Marfano sindromas (FBN1): mutacija sukelia ilgus kaulus (aukšta ūgio ir ilgos galūnės), širdies aortos problemas (aneurizma) ir akies lęšio poslinkį — visi simptomai susiję su vieno geno vaidmeniu jungiamajame audinyje.
- Fenilketonurija (PKU, PAH): sutrikusi fenilalanino apykaita lemia intelekto sutrikimus, odos ir plaukų pigmentacijos pokyčius bei būdingą kvapą, t. y. vienas fermento trūkumas sukelia kelias klinikines apraiškas.
- Serpentinė arba sickle ląstelė: viena HBB geno mutacija paveikia hemoglobino formą — tai sukelia hemolizinę anemiją, organizmo pažeidžiamumą infekcijoms, bet kartu teikia tam tikrą apsaugą nuo maliarijos.
Evoliucinė reikšmė
Antagonistinė plejotropija — situacija, kai genas yra naudingas vienu gyvenimo etapu arba tam tikroje aplinkoje, bet žalingas kitu. Tai paaiškina, kodėl kai kurios žalingos mutacijos išlieka populiacijose: jos gali didinti reprodukcinę sėkmę jaunystėje, bet sukelti ligas vyresniame amžiuje. Tokios priežastys svarbios suprasti senėjimo, ligų ir adaptacijos mechanizmus.
Klinikinės ir praktinės pasekmės
- Diagnostika: vienas genetinis tyrimas gali paaiškinti kelis skirtingus simptomus, todėl svarbu vertinti visą paciento fenotipą.
- Genetinė konsultacija: informacija apie plejotropiją padeda paaiškinti rizikas šeimai ir prognozes.
- Vaistų kūrimas: taikant terapiją vienam požymiui, gali atsirasti nepageidaujamų efektų kitur, nes tas pats genas ar kelias dalyvauja skirtinguose procesuose.
Kaip nustatoma plejotropija moksliniuose tyrimuose
- Molekuliniai tyrimai ir genų ištrynimo (knockout) modeliai laboratoriniuose organizmuose.
- Genetiniai asociacijų tyrimai (GWAS): tas pats lokusas gali būti susijęs su keliais fenotipais.
- Genų raiškos (transkriptomos) analizės rodo, kuriuose audiniuose genas aktyvus.
- Mendelian randomizacija ir genetinė koreliacija padeda įvertinti, ar skirtingi požymiai turi bendrą genetinį pagrindą.
Santrauka
Plejotropija — dažnas ir svarbus genetinis reiškinys, kai vienas genas veikia kelis organizmo požymius. Supratimas, kaip ir kodėl genas sukelia daugybę efektų, yra būtinas tiek biomedicinai, tiek evoliucinei biologijai, nes tai lemia ligų diagnostiką, gydymo strategijas ir žmonių bei organizmų adaptaciją prie aplinkos.
Evoliucinės pasekmės
Plejotropija yra svarbi evoliucijos teorijai. Dažnai teigiama, kad kai kurios paveldimos gyvūnų savybės nėra prisitaikymo dėl natūralios atrankos rezultatas. Daugelį jų galima paaiškinti pleiotropizmu. Stipri vieno ar dviejų genų funkcijos aspektų atranka automatiškai lemia ir kitų pleiotropinių požymių atsiradimą. Šie kiti požymiai, nors ir paveldimi, gali būti neutralūs arba net šiek tiek žalingi atrankos požiūriu.
Antagonistinė pleiotropija - tai geno raiška, sukelianti kelis konkuruojančius poveikius, iš kurių vieni yra naudingi, o kiti žalingi organizmui. Galimos trys aplinkybės:
1. Kartu genas gali sukelti žalingus požymius, kuriuos atsveria teigiamų požymių išlikimo vertė.
2. Genas gali padidinti jaunesnio, vaisingo organizmo fizinį pajėgumą, tačiau gali prisidėti prie sumažėjusio fizinio pajėgumo vėlesniame amžiuje. Reprodukcinis indėlis jaunesniuose gyvenimo etapuose užtikrins tokio geno plitimą.
3. Vienose buveinėse genas gali padidinti tinkamumą, bet ne kitose. Tuomet jo išlikimas populiacijoje yra subalansuotas. Pavyzdys - bakterijų genas, kuris pagerina gliukozės naudojimą kitų energijos šaltinių (pvz., laktozės) naudojimo sąskaita. Tai turi teigiamą poveikį, kai yra daug gliukozės, bet gali būti mirtinai pavojinga, jei laktozė yra vienintelis prieinamas maisto šaltinis.
Ieškoti