Jungtinių Valstijų Senato laikinasis pirmininkas (iš lotynų President pro tempore, pažodžiui „laikinai“ arba „laikinai einantis pareigas“) yra Senato išrinktas pareigūnas, paprastai ilgiausiai tame Kameroje tarnaujantis senatorius, priklausantis daugumos politinei partijai. Pagal protokolą ši pareiga užima aukštą vietą federalinėje hierarchijoje: jei skaičiuoti pagal pareigų svarbą, tai ketvirta aukščiausia pareiga (po Prezidento, Viceprezidento ir Atstovų Rūmų pirmininko), o pagal teisę eiti Prezidento pareigas — tai trečioji įpėdinystės eilė (po viceprezidento ir Atstovų Rūmų pirmininko). Daugelyje valstijų senatų taip pat naudojamas panašus laikinojo pirmininko institutas.

Paskyrimas ir tradicijos

Senatas išrenka savo laikinuosius pirmininkus atskira balsavimo procedūra; pastaraisiais dešimtmečiais įprasta, kad šią pareigybę užima daugumos frakcijos ilgiausiai išdirbęs senatorius. Nors formalus vaidmuo yra reikšmingas, daug kas tapo ceremoniniu: kasdienes posėdžių pirmininko funkcijas dažnai atlieka jaunesni senatoriai, kuriuos paskiria laikinasis pirmininkas ar daugumos lyderiai.

Pagrindinės pareigos

  • Prisiimti Senato vadovavimą, kai Konstitucija numatytas Senato pirmininkas — viceprezidentas — negali vadovauti.
  • Pasirašyti priimtus įstatymų tekstus (enrolled bills) ir kitas oficialias Senato aktu formas.
  • Pagal Senato taisykles prireikus teikti pasiūlymus dėl procedūrų ir paskirti senatorius, kurie laikinai vadovaus posėdžiams.
  • Atlikti reprezentacines ir protokolinei tvarkai svarbias funkcijas — atstovauti Senatui iškilmingose progose.

Reikšmė įpėdinystėje ir istorija

Nors oficialiai Senatui vadovauti numatyta viceprezidento funkcija, viceprezidentas nėra senatorius ir dažnai nedalyvauja kasdienėje Senato veikloje. Dėl to laikinasis pirmininkas yra svarbus protokolinėje ir praktinėje Senato veikloje.

Istorijoje keli laikini pirmininkai užėmė reikšmingą vietą: Johnas Langdonas (vienas pirmųjų šias pareigas ėmusiųjų), Davidas Rice'as Atchisonas (D-MO) — su juo siejama legenda, kad 1849 m. jis kuriam laikui galėjo vadintis „laikinuoju Prezidentu“ dėl inauguracijos laikotarpio keitimosi, Benjaminas Wade'as (R-OH) — kuriam per Andrew Johnsono apkaltą trūko tik vieno balso, kad taptų Prezidentu, taip pat ilgamečiai tokios pareigos atlikėjai kaip Arthuras Vandenbergas (R-MI), Carlas Haydenas (D-AZ), Richardas Russellas jaunesnysis. (D-GA), Stromas Thurmondas (R-SC), Robertas Byrdas (D-WV), Danielis Inouye (D-HI) ir Patrickas Leahy (D-VT).

Per visą JAV istoriją nė vienas Senato laikinasis pirmininkas neperėmė Prezidento pareigų. Iki šiol nėra buvę tiesioginės praktinės precedento, kai laikinasis pirmininkas būtų tapęs Prezidentu ar laikinai vykdęs Prezidento funkcijas.

Šiuolaikiniai ypatumai ir titulai

Praktikoje daug kas priklauso nuo Senato tradicijų ir vidaus taisyklių. Laikinasis pirmininkas dažnai suteiktas garbinga reikšme — ypač senatoriams su ilga tarnyba. Kai kurios specialios ar garbės pareigos buvo įvestos vėliau: pavyzdžiui, Senatas vienu metu įsteigė garbės ar pavaduojančius titulus, skirtus buvusiems Prezidentams ar Viceprezidentams, išrinktiems į Senatą. Kai senatorius Hubertas Humphrey, buvęs JAV viceprezidentas, sunkiai sirgo, Senatas laikinai sukūrė specialų garbės titulą (kartais apibūdinamą kaip „deputy“ ar „emeritus“ pozicija), skirtą suteikti pagarbą buvusiam viceprezidentui, išrinktam į Senatą. Šios rūšies garbės ar pagarbos titulai nebūtinai reiškia reguliarias administracines funkcijas ir nuo Humphrey laikų buvo naudojami retenybei.

Konkretus pavyzdys

Šiuo metu kaip laikinasis pirmininkas Senate nurodomas ChuckasGrassley (R-IA). Kai viceprezidentas negali vadovauti posėdžiui, Senatui laikinai vadovauja jis arba kitas daugumos paskirtas senatorius — pagal Senato taisykles ir susitarimus.

Apibendrinant: Senato laikinasis pirmininkas yra garbinga ir procedūriškai svarbi Senato pareigybė — tradiciškai skiriama ilgiausiai tarnaujančiam daugumos partijai priklausančiam senatoriusui. Pareiga tiesiogiai siejasi su Senato posėdžių vedimu, protokoliniu atstovavimu ir įpėdinystės seka Prezidento atveju, tačiau kasdieninę procedūrinę naštą dažnai perima kiti senatoriai, paskiriami paties laikinojo pirmininko.