Zabelė (Izabelė) — Armėnijos Kilikijos karalienė 1219–1252
Zabelė (Izabelė) — Armėnijos Kilikijos karalienė 1219–1252: dinastinė politika, santuokos, kovos už valdžią ir palikimas. Sužinokite apie jos gyvenimą, režimą ir palikuonis.
Armėnijos karalienė Izabelė (mirė apie 1252 m.) 1219-1252 m. valdė Armėnijos Kilikijos karalystę. Ji buvo Armėnijos karaliaus Leono II ir Sibilos iš Lusignano (Kipro karaliaus Amalriko I dukters) duktė. Leonas paskyrė Izabelę savo įpėdine.
Ji buvo ištekėjusi du kartus. Pirmasis jos vyras buvo Pilypas, Antiochijos Bohemundo IV sūnus, už kurio ji ištekėjo 1223 m. Pilypas buvo nužudytas 1225 m.
Antrasis jos vyras buvo Hetumas (arba Hetumas) I, už kurio ji buvo ištekinta prieš savo valią 1226 m. birželio 14 d. Hetumas buvo vienas iš Armėnijos valdovų (arba valdovas) nuo 1226 iki 1270 m. Pora susilaukė šešių vaikų:
Izabelė (kartais vadinama Zabelė) paveldėjo sostą labai jauna, todėl pradžioje karalystę valdė regentai ir įtakingos didikų frakcijos. Jos valdymas ir vedybos vyko sudėtingame politiniame kontekste: Kilikijos Armėnija stovėjo tarp Bizantijos, kryžiuočių valstybių ir islamo valdžių, be to, regione augo Mongolų imperijos įtaka. Sostą paveldėjo kaip Leono II įpėdinė, tačiau tikroji valdžia dažnai priklausė didikams ir jos vyrams.
Vedybos ir jų politinė reikšmė
Pirmasis santuokos pasirinkimas — Pilypas iš Antiochijos — buvo orientuotas į santykių su Antiochijos kunigaikštyste stiprinimą; jo mirtis 1225 m. paliko trūkumų dinastinėje ir politinėje padėtyje. 1226 m. didikai prievarta išvedė Izabelę už Hetumo I — šis žingsnis buvo motyvuotas noru įtvirtinti vietinę Het'umidų galybę ir užtikrinti vidaus stabilumą. Nuo tos santuokos Hetumas funkcionavo kaip reali šalies valdžia arba bendravaldis, o per jo dinastiją Kilikija išliko svarbi regioninė jėga.
Iššūkiai ir užsienio politika
Per Izabelės ir Hetumo laikotarpį Kilikijos Armėnija susidūrė su nuolatiniais puolimais iš turkų ir mamlukų pusės bei su sudėtingais santykiais su kryžiuočiais. Vėliau Hetumo šeima siekė diplomatinių ryšių su Mongolų imperija — šis orientavimasis į Mongolus tapo esmine strategija, siekiant apsaugoti karalystę nuo musulmoniškų jėgų ir išlaikyti prekybines tranzitines pozicijas.
Šeima ir palikimas
Pora susilaukė šešių vaikų; svarbiausias jų paveldėtojas buvo sūnus Levonas (vėliau žinomas kaip Levonas II arba Leo II), kuris pakeitė tėvą valdžioje 1270 m. ir toliau tęsė Het'umidų dinastijos politiką. Likę vaikai prisidėjo prie dinastinės sąjungų ir vietinių aristokratinių ryšių formavimo, tačiau dauguma politinių sprendimų ir valstybės krypčių buvo nustatomi Hetumo šeimos iniciatyvomis.
Izabelės valdymas — nors ji formaliai buvo karalienė nuo 1219 m. iki maždaug 1252 m. — dažnai buvo apribotas dėl jauno amžiaus, santuokų politinio pobūdžio ir didikų įtakos. Nepaisant to, jos santuoka su Hetumu I padėjo įtvirtinti naują valdovų dinastiją, kuri dar dešimtmečiams formavo Kilikijos Armėnijos likimą. Izabelės mirtis apie 1252 m. pažymėjo perėjimą į naują politinį etapą, kurio centre stovėjo Het'umidų šeima ir jos santykiai su kaimynais bei tolimesnės diplomatijos kryptys.
Pastaba: daug istorinių detalių (datų ir vardų numeracijos) Kilikijos Armėnijos chronologijoje gali skirtis priklausomai nuo šaltinio; čia pateikta glausta apžvalga, kuri pabrėžia pagrindinius įvykius ir Izabelės vaidmenį regione.
Ieškoti