Atsinaujinančios energijos komercializavimas: apibrėžimas, rinka ir nauda

Atsinaujinančiosios energijos komercializavimas apima daug įvairių technologijų, įskaitant saulės fotovoltinę energiją, saulės šilumines elektrines, saulės šildymo ir vėsinimo sistemas, vėjo energiją, hidroenergiją, geoterminę energiją, biomasę ir vandenynų energijos sistemas. Kiekviena jų yra skirtingame vystymosi etape, tačiau daugelio atsinaujinančiųjų energijos šaltinių rinka auga.

Komercializavimas reiškia procesą, kai technologija pereina nuo mokslinių tyrimų ir demonstracinių projektų prie plačios rinkos taikymo ir pelningo verslo. Tai apima technologijų mastelį, tinkamų verslo modelių kūrimą, finansavimą, reguliavimą, tiekimo grandines, gamybos pajėgumus ir įrengimų eksploatavimą. Sėkmingas komercializavimas mažina sąnaudas, gerina patikimumą ir didina aplinkosauginę bei ekonominę naudą.

Rinka ir investicijos

2012 m. ir 2013 m. atsinaujinantys energijos ištekliai sudarė 19 proc. mūsų suvartojamos energijos ir 22 proc. mūsų gaminamos elektros energijos. Tiek šiuolaikiniai atsinaujinantieji energijos ištekliai, tokie kaip hidroenergija, vėjas, saulė ir biokuras, tiek tradicinė biomasė maždaug vienodai prisidėjo prie pasaulinio energijos tiekimo. Pasaulinės investicijos į atsinaujinančiųjų išteklių technologijas 2013 m. siekė daugiau kaip 214 mlrd. dolerių, o tokios šalys kaip Kinija ir Jungtinės Valstijos daug investavo į vėjo, vandens, saulės energiją ir biokurą.

Per komercializavimo procesą svarbūs veiksniai yra:

• technologijų išlaikomos savikainos mažėjimas (pvz., fotovoltinių modulių ir vėjo turbinos kainų kritimas);
• reguliacinės priemonės (pvz., subsidijos, tarifai, aukcionai, obligacijos);
• investuotojų ir finansų institucijų susidomėjimas (žaliųjų obligacijų, PPA — ilgalaikių elektros pirkimo sutarčių, projektinio finansavimo priemonės);
• rinkos instrumentai ir verslo modeliai, leidžiantys sujungti gamintojus, vartotojus ir tinklų operatorius.

Nauda

Spartus atsinaujinančiųjų išteklių plėtojimas suteikia kelias svarbias naudą:

• Energetinis saugumas: daug atsinaujinančių šaltinių yra išsklaidytų geografiškai, todėl priklausomybė nuo importuojamų išteklių mažėja.
• Klimato kaitos švelninimas: mažesnės anglies emisijos, ypač palyginus su iškastiniu kuru grindžiamomis elektrinėmis.
• Ekonominė nauda: darbo vietų kūrimas statybos, priežiūros ir tiekimo grandinėse; vietinės ekonomikos skatinimas.
• Socialinė nauda: energijos tiekimas kaimo ir atokiems regionams, geresnis sveikatos ir švietimo paslaugų pasiekiamumas.
• Aplinkosaugos privalumai: mažesnis oro taršos kiekis ir galimybė tausoti vandens išteklius (lyginate su kai kuriais terminais).

Vietiniai ir kaimo sprendimai

Nors daugelis atsinaujinančiosios energijos projektų yra didelio masto, technologijos taip pat tinka kaimo ir atokiose vietovėse, kur energija dažnai yra labai svarbi žmogaus vystymuisi. Apskaičiuota, kad visame pasaulyje apie 3 mln. namų ūkių gauna energiją iš mažų saulės fotovoltinių sistemų. Daugelyje vietovių veikia mikrohidroelektrinės sistemos, sukonfigūruotos į kaimų ar apskričių mini tinklus. Daugiau kaip 30 mln. kaimo namų ūkių apšvietimą ir maisto ruošimą užtikrina biodujos, gaminamos namų ūkių viryklėse. Biomasės viryklėmis naudojasi 160 mln. namų ūkių.

Iššūkiai komercializacijai

Nors potencialas didelis, komercializavimo kelias turi kliūčių:

• Tinklų integracija: saulės ir vėjo energija yra kintanti — reikia investicijų į tinklų modernizavimą, balansavimo priemones ir saugyklas;
• Finansavimas: pradiniam etapui reikalingas kapitalas, o rizikos mažinimui būtini tinkami reguliaciniai instrumentai;
• Reguliavimas ir politika: nepakankama arba neaiški reguliacija gali stabdyti investicijas ir projekto rentabilumą;
• Infrastruktūros ir tiekimo grandinių trūkumai: vietinė gamyba, montavimo įgūdžiai ir priežiūra dažnai dar formuojasi;
• Skalės efektai: kai kurios technologijos tampa konkurencingos tik pasiekus masinį diegimą;
• Socialiniai ir gamtiniai klausimai: žemės naudojimo konfliktai, vizualiniai aspektai, biologinė įvairovė — reikalauja tinkamo planavimo.

Sprendimai ir priemonės

Sėkmingam komercializavimui dažnai taikomi šie sprendimai:

• įgyvendinami aukcionai ir ilgalaikės PPA, kad būtų užtikrintas pajamų stabilumas;
• skatinamos investicijos į energijos saugojimą (baterijos, hidrogenas) ir pažangius tinklus (smart grids);
• vystomi finansiniai instrumentai — žaliųjų obligacijų išleidimas, garantijos, rizikos dalijimosi mechanizmai;
• valdymo gerinimas ir aiškios taisyklės leidžia sumažinti administracines kliūtis;
• švietimas ir kvalifikacijos kėlimas — montuotojų, inžinierių ir operatorių apmokymai;
• vietinės gamybos ir tiekimo grandinių stiprinimas mažina priklausomybę nuo importo.

Verslo modeliai

Atsinaujinančios energijos komercializavimui taikomi įvairūs verslo modeliai:

• Utility-scale — didelės vėjo ar saulės elektrinės parduoda elektros energiją tinklui;
• Distributed generation — stogo saulės moduliai, bendruomeninės jėgainės, įrengiamos arti vartotojo;
• Off-grid ir mini-grid — sprendimai atokiems regionams, kur nėra centralizuotos energijos tiekimo;
• Community ownership — bendruomenių valdomi projektai, skatinantys vietinę naudą;
• Servitizacija — energijos tiekimas kaip paslauga (pvz., nuoma, garantuojamos sutartys su aptarnavimu).

Rekomendacijos politikams ir verslui

Norint pagreitinti komercializavimą ir užtikrinti, kad atsinaujinančioji energija būtų patikima, prieinama ir naudinga visuomenei, rekomenduojama:

• aiškiai nustatyti ilgalaikę energetinę politiką ir ambicingus tikslus;
• diegiant technologijas, planuoti tinklų atnaujinimą ir saugyklų plėtrą;
• skatinti investicijas per aukcionus, PPA ir finansines priemones;
• remti mokymus ir vietinės darbo jėgos vystymą;
• užtikrinti, kad socialinės ir aplinkos apsaugos reikalavimai būtų įtraukti nuo projekto pradžios.

Apibendrinant, atsinaujinančiosios energijos komercializavimas yra daugialypis procesas, apimantis technologinius, ekonominius, reguliacinius ir socialinius aspektus. Kai šie elementai derinami – technologijos tampa konkurencingos, rinkos auga ir visuomenė gauna plačią naudą nuo energetinio saugumo iki mažesnių išmetamųjų teršalų ir vietinės ekonomikos stiprinimo.

Atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo pagrindimas

Klimato kaita, tarša ir energetinis nesaugumas yra didelės problemos, kurioms spręsti reikia esminių energijos tiekimo ir naudojimo pokyčių. Atsinaujinančiųjų energijos išteklių technologijos yra labai svarbios energijos tiekimo portfeliui, nes jos prisideda prie pasaulio energetinio saugumo, mažina priklausomybę nuo iškastinio kuro ir padeda mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Klimatą ardantį iškastinį kurą keičia švarūs, stabilizuojantys klimatą, neišsenkantys energijos šaltiniai: Pasaulinėse viešosios nuomonės apklausose aktyviai remiamas atsinaujinančiųjų šaltinių, tokių kaip saulės ir vėjo energija, skatinimas, reikalavimas, kad komunalinių paslaugų įmonės naudotų daugiau atsinaujinančiosios energijos, ir mokesčių lengvatos, skatinančios tokių technologijų kūrimą ir naudojimą.

ES šalys narės turi ambicingų atsinaujinančiosios energijos tikslų. 2010 m. "Eurobarometras" apklausė dvidešimt septynias ES valstybes nares dėl tikslo "iki 2020 m. 20 proc. padidinti atsinaujinančiosios energijos dalį ES". Dauguma žmonių visose dvidešimt septyniose šalyse arba pritarė šiam tikslui, arba ragino jį dar labiau padidinti.

Nuo 2011 m. nauji įrodymai rodo, kad tradiciniai energijos šaltiniai kelia didelę riziką ir kad reikia iš esmės keisti energetikos technologijų derinį. Keletas kasybos tragedijų visame pasaulyje pabrėžė, kad anglių tiekimo grandinėje nukenčia žmonės. Naujos EPA iniciatyvos, skirtos oro toksinėms medžiagoms, anglies pelenams ir nuotekų išleidimui, išryškino anglies poveikį aplinkai ir jo mažinimo kontrolės technologijomis sąnaudas. Įvykiai Fukušimos atominėje elektrinėje vėl sukėlė abejonių dėl galimybės saugiai eksploatuoti daugelį atominių elektrinių ilgą laiką. Naujos kartos branduolinių blokų sąnaudų sąmatos ir toliau didėja, o skolintojai nenori finansuoti šių elektrinių be mokesčių mokėtojų garantijų.

Pasaulio visuomenės parama energijos šaltiniams, remiantis Ipsos apklausa (2011 m.).

Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Kokie yra atsinaujinančiosios energijos technologijų pavyzdžiai?

Klausimas: Kiek atsinaujinančiųjų išteklių energija prisidėjo prie pasaulinio energijos suvartojimo 2012 m. ir 2013 m.?

K: Kiek 2013 m. pasaulyje investuota į atsinaujinančiųjų išteklių technologijas?

K: Ar yra šalių, kuriose atsinaujinančiųjų išteklių energija sudaro didelę energijos tiekimo dalį?

K: Ar yra kokių nors privalumų, susijusių su atsinaujinančiųjų išteklių energijos diegimu?

K.: Ar visuomenė remia atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo skatinimą?

Paieška pagal raidę