Atsinaujinančios energijos komercializavimas
Atsinaujinančiosios energijos komercializavimas apima daug įvairių technologijų, įskaitant saulės fotovoltinę energiją, saulės šilumines elektrines, saulės šildymo ir vėsinimo sistemas, vėjo energiją, hidroenergiją, geoterminę energiją, biomasę ir vandenynų energijos sistemas. Kiekviena jų yra skirtingame vystymosi etape, tačiau daugelio atsinaujinančiųjų energijos šaltinių rinka auga.
2012 m. ir 2013 m. atsinaujinantys energijos ištekliai sudarė 19 proc. mūsų suvartojamos energijos ir 22 proc. mūsų gaminamos elektros energijos. Tiek šiuolaikiniai atsinaujinantieji energijos ištekliai, tokie kaip hidroenergija, vėjas, saulė ir biokuras, tiek tradicinė biomasė maždaug vienodai prisidėjo prie pasaulinio energijos tiekimo. Pasaulinės investicijos į atsinaujinančiųjų išteklių technologijas 2013 m. siekė daugiau kaip 214 mlrd. dolerių, o tokios šalys kaip Kinija ir Jungtinės Valstijos daug investavo į vėjo, vandens, saulės energiją ir biokurą.
Priešingai nei kiti energijos šaltiniai, kurie sutelkti tik keliose šalyse, atsinaujinančiųjų energijos išteklių esama didelėse geografinėse teritorijose. Spartus atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir energijos vartojimo efektyvumo didinimas lemia didelį energetinį saugumą, klimato kaitos švelninimą ir ekonominę naudą. Tarptautinėse viešosios nuomonės apklausose atsinaujinančiųjų išteklių, tokių kaip saulės ir vėjo energija, skatinimas sulaukia didelio palaikymo. Nacionaliniu lygmeniu bent 30 pasaulio valstybių atsinaujinančioji energija jau sudaro daugiau kaip 20 proc. energijos tiekimo. Prognozuojama, kad ateinantį dešimtmetį ir vėliau nacionalinės atsinaujinančiosios energijos rinkos toliau sparčiai augs.
Nors daugelis atsinaujinančiosios energijos projektų yra didelio masto, atsinaujinančiosios energijos technologijos taip pat tinka kaimo ir atokiose vietovėse, kur energija dažnai yra labai svarbi žmogaus vystymuisi. Apskaičiuota, kad visame pasaulyje apie 3 mln. namų ūkių gauna energiją iš mažų saulės fotovoltinių sistemų. Daugelyje vietovių veikia mikrohidroelektrinės sistemos, sukonfigūruotos į kaimų ar apskričių mini tinklus. Daugiau kaip 30 mln. kaimo namų ūkių apšvietimą ir maisto ruošimą užtikrina biodujos, gaminamos namų ūkių viryklėse. Biomasės viryklėmis naudojasi 160 mln. namų ūkių.
Vėjo energija: pasaulinė įrengtoji galia
Atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo pagrindimas
Klimato kaita, tarša ir energetinis nesaugumas yra didelės problemos, kurioms spręsti reikia esminių energijos tiekimo ir naudojimo pokyčių. Atsinaujinančiųjų energijos išteklių technologijos yra labai svarbios energijos tiekimo portfeliui, nes jos prisideda prie pasaulio energetinio saugumo, mažina priklausomybę nuo iškastinio kuro ir padeda mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Klimatą ardantį iškastinį kurą keičia švarūs, stabilizuojantys klimatą, neišsenkantys energijos šaltiniai: Pasaulinėse viešosios nuomonės apklausose aktyviai remiamas atsinaujinančiųjų šaltinių, tokių kaip saulės ir vėjo energija, skatinimas, reikalavimas, kad komunalinių paslaugų įmonės naudotų daugiau atsinaujinančiosios energijos, ir mokesčių lengvatos, skatinančios tokių technologijų kūrimą ir naudojimą.
ES šalys narės turi ambicingų atsinaujinančiosios energijos tikslų. 2010 m. "Eurobarometras" apklausė dvidešimt septynias ES valstybes nares dėl tikslo "iki 2020 m. 20 proc. padidinti atsinaujinančiosios energijos dalį ES". Dauguma žmonių visose dvidešimt septyniose šalyse arba pritarė šiam tikslui, arba ragino jį dar labiau padidinti.
Nuo 2011 m. nauji įrodymai rodo, kad tradiciniai energijos šaltiniai kelia didelę riziką ir kad reikia iš esmės keisti energetikos technologijų derinį. Keletas kasybos tragedijų visame pasaulyje pabrėžė, kad anglių tiekimo grandinėje nukenčia žmonės. Naujos EPA iniciatyvos, skirtos oro toksinėms medžiagoms, anglies pelenams ir nuotekų išleidimui, išryškino anglies poveikį aplinkai ir jo mažinimo kontrolės technologijomis sąnaudas. Įvykiai Fukušimos atominėje elektrinėje vėl sukėlė abejonių dėl galimybės saugiai eksploatuoti daugelį atominių elektrinių ilgą laiką. Naujos kartos branduolinių blokų sąnaudų sąmatos ir toliau didėja, o skolintojai nenori finansuoti šių elektrinių be mokesčių mokėtojų garantijų.
Pasaulio visuomenės parama energijos šaltiniams, remiantis Ipsos apklausa (2011 m.).
Susiję puslapiai
- Atsinaujinančiosios energijos temų sąrašas
- Atsinaujinančiosios energijos komercializavimas Australijoje
- Atsinaujinančiosios energijos komercializavimas Jungtinėse Amerikos Valstijose
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kokie yra atsinaujinančiosios energijos technologijų pavyzdžiai?
A: Kai kurie atsinaujinančiosios energijos technologijų pavyzdžiai: saulės fotovoltinė energija, saulės šiluminės elektrinės, saulės šildymo ir vėsinimo sistemos, vėjo energija, hidroenergija, geoterminė energija, biomasė ir vandenynų energijos sistemos.
Klausimas: Kiek atsinaujinančiųjų išteklių energija prisidėjo prie pasaulinio energijos suvartojimo 2012 m. ir 2013 m.?
A: 2012 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis pasauliniame energijos suvartojime sudarė 19 proc., o 2013 m. - 22 proc.
K: Kiek 2013 m. pasaulyje investuota į atsinaujinančiųjų išteklių technologijas?
A: 2013 m. pasaulinės investicijos į atsinaujinančių išteklių technologijas siekė daugiau nei 214 mlrd.
K: Ar yra šalių, kuriose atsinaujinančiųjų išteklių energija sudaro didelę energijos tiekimo dalį?
Atsakymas: Bent 30 pasaulio valstybių atsinaujinančioji energija jau sudaro daugiau kaip 20 proc. visos energijos tiekimo.
K: Ar yra kokių nors privalumų, susijusių su atsinaujinančiųjų išteklių energijos diegimu?
Atsakymas: Taip - spartus atsinaujinančiosios energijos naudojimas gali duoti didelę naudą, pavyzdžiui, padidinti energetinį saugumą, sušvelninti klimato kaitą ir suteikti ekonominę naudą.
K.: Ar visuomenė remia atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo skatinimą?
A: Taip - tarptautiniai viešosios nuomonės tyrimai rodo, kad atsinaujinančiųjų energijos šaltinių, tokių kaip saulės ir vėjo energija, skatinimas yra labai remiamas.
