Biodujos
Biodujos - tai dujos, susidarančios virškinant organines medžiagas be deguonies (anaerobinis virškinimas) arba jas fermentuojant. Organinės medžiagos gali būti mėšlas, nuotekos, komunalinės atliekos, kompostas, maisto atliekos ar bet kokios kitos biologiškai skaidžios žaliavos. Biodujos daugiausia yra metanas ir anglies dioksidas. Priklausomai nuo to, kur jos gaminamos, biodujos dar vadinamos:
Biodujos gali būti naudojamos kaip transporto priemonių degalai arba elektros energijai gaminti. Jos taip pat gali būti tiesiogiai deginamos maisto ruošimui, šildymui, apšvietimui, technologinei šilumai ir absorbciniam šaldymui.
Biodujos ir anaerobinis skaidymas
Anaerobinis skaidymas plačiai naudojamas biodujoms iš biologiškai skaidžių atliekų gaminti, nes vertingą kurą galima gaminti sunaikinant ligas sukeliančius patogenus ir sumažinant šalinamų atliekų kiekį. Biologinėse dujose esantis metanas dega švariau nei anglis, todėl pagaminama daugiau energijos ir išmetama mažiau anglies dioksido. Biologinių dujų gavyba yra svarbi atliekų tvarkymo funkcija, nes metanas yra šiltnamio efektą sukeliančios dujos, turinčios didesnį globalinio atšilimo potencialą nei anglies dioksidas. Biologinėse dujose esančią anglį paprastai neseniai iš atmosferos ištraukė fotosintetinantys augalai, todėl ją išleidžiant atgal į atmosferą, į atmosferą patenka mažiau bendro anglies kiekio nei deginant iškastinį kurą.
Biodujų tipinės sudėties diapazonas
Biodujų sudėtis priklauso nuo jų gamybos būdo. Sąvartynų dujose metano koncentracija paprastai yra apie 50 %. Taikant pažangias atliekų apdorojimo technologijas galima pagaminti biodujas, kurių sudėtyje yra 55-75 %CH4 .
| Biodujų sudėtis | |
| Medžiaga | % |
| Metanas, CH 4 | 50-75 |
| Anglies dioksidas, CO 2 | 25-50 |
| Azotas, N 2 | 0-10* |
| Vandenilis, H 2 | 0-1 |
| Vandenilio sulfidas, H2 S | 0-3 |
| Deguonis, O 2 | 0-2* |
- dažnai įleidžiamas 5 % oro, kad siera būtų pašalinta mikrobiologiškai.
Susiję puslapiai
- Gamintojo dujos
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra biodujos?
A: Biodujos - tai dujos, kurios susidaro virškinant arba fermentuojant organines medžiagas aplinkoje be deguonies.
K: Kokie yra organinių medžiagų, iš kurių gali susidaryti biodujos, pavyzdžiai?
A: Organinės medžiagos, iš kurių gali susidaryti biodujos, yra mėšlas, nuotekos, komunalinės atliekos, kompostas, maisto atliekos ir kitos biologiškai skaidžios žaliavos.
K: Kokia yra biodujų sudėtis?
A: Biodujos daugiausia susideda iš metano ir anglies dioksido.
K: Kokie yra alternatyvūs biodujų pavadinimai?
A: Priklausomai nuo to, kur biodujos gaminamos, jos taip pat gali būti vadinamos pelkių dujomis, pelkių dujomis, sąvartynų dujomis arba fermentacijos dujomis.
K: Kaip biodujos gali būti naudojamos?
A: Biodujos gali būti naudojamos kaip transporto priemonių degalai, elektros energijai gaminti arba tiesiogiai deginamos maisto ruošimui, šildymui, apšvietimui, technologinei šilumai ir absorbciniam šaldymui.
K: Kaip biodujos gali būti naudojamos kaip transporto priemonių degalai?
A: Biodujos gali būti suspaudžiamos ir naudojamos kaip degalai transporto priemonėse, kurios pritaikytos naudoti gamtines dujas, pavyzdžiui, autobusuose, taksi ir sunkvežimiuose.
K: Kokie yra kai kurie biodujų naudojimo privalumai?
A: Kai kurie biodujų privalumai yra šie: mažėja šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas, gaminama atsinaujinanti energija ir mažėja priklausomybė nuo iškastinio kuro. Biodujos taip pat gali sumažinti atliekų kiekį, nes panaudojamos organinės medžiagos, kurios kitu atveju patektų į atliekas.
