Biodujos — kas tai? Sudėtis, gamyba ir panaudojimas energijai

Sužinokite, kas yra biodujos: sudėtis, gamyba, panaudojimas energijai — nuo elektros ir kuro iki šildymo. Praktiniai patarimai, nauda aplinkai ir technologijų apžvalga.

Autorius: Leandro Alegsa

Biodujos - tai dujos, susidarančios virškinant organines medžiagas be deguonies (anaerobinis virškinimas) arba jas fermentuojant. Organinės medžiagos gali būti mėšlas, nuotekos, komunalinės atliekos, kompostas, maisto atliekos ar bet kokios kitos biologiškai skaidžios žaliavos. Biodujos daugiausia yra metanas ir anglies dioksidas. Priklausomai nuo to, kur jos gaminamos, biodujos dar vadinamos:

Biodujos gali būti naudojamos kaip transporto priemonių degalai arba elektros energijai gaminti. Jos taip pat gali būti tiesiogiai deginamos maisto ruošimui, šildymui, apšvietimui, technologinei šilumai ir absorbciniam šaldymui.

Sudėtis

Tipinė biodujų sudėtis:
- Metanas (CH4): dažniausiai 50–70 % (energijos dalis).
- Anglies dioksidas (CO2): 30–50 %.
- Kitų dujų priemaišos: sieros vandenilis (H2S), vandens garai, azotas, deguonis, vandenilio ir siloksanai — jų kiekis priklauso nuo žaliavos ir gamybos sąlygų.

Pastaba: didesnis metano kiekis reiškia didesnę energetinę vertę; priemaišos (pvz., H2S ar siloksanai) gali pažeisti įrangą ir turi būti pašalinamos prieš naudojimą aukštos kokybės įrenginiuose.

Gamyba ir procesas

Anaerobinis skaidymas vyksta keliomis etapų grupėmis:

  • Hidro lizė – didesni organiniai junginiai skaidomi į mažesnius: cukrus, amino rūgštis, riebalų rūgštis.
  • Acidogenezė – susidaro organinės rūgštys, vandenilis, CO2.
  • Acetogenezė – organinės rūgštys paverčiamos acetatu, vandeniliu ir CO2.
  • Metanogenezė – metano bakterijos gamina CH4 iš acetato arba H2 + CO2.

Šie procesai vyksta fermentoriuose arba biodujų įrenginiuose, kuriuose kontroliuojama temperatūra (psichrofilinė, mezofilinė arba termofilinė zona), pH ir srautas. Skirtingos žaliavos (mėšlas, nuotekos, maisto atliekos) turi skirtingą dujų išeigą.

Valymas ir biometano gamyba

Norint biodujas naudoti kaip aukštos kokybės kurą ar įleisti į dujų tinklus, jas dažnai reikia rafinuoti į biometaną. Tai apima:

  • drėgmės pašalinimą (sausinti),
  • CO2 šalinimą arba atskyrimą (pvz., membranos, cheminių absorbcijų, kriogeninės technologijos),
  • H2S šalinimą (chemija, aktyvintos anglies, biologiniai filtrai),
  • siloksanų šalinimą (aktyvioji anglis ar specialūs filtrai).

Gautas biometanas turi aukštesnį metano kiekį (~>95 %), todėl tinka įjungti į dujų tinklus arba naudoti kaip CNG/CBG transporto kurą.

Panaudojimas energijai

Pagrindiniai biodujų panaudojimo būdai:

  • kogeneracinės jėgainės (CHP) — vienu metu gaminama elektra ir šiluma;
  • deginimas viryklėse, katiluose, šildymo įrenginiuose;
  • transporto kuras — suslėgtos biodujos (CBG) arba suskystintos (LBG) po atitinkamo paruošimo;
  • injectavimas į dujų tinklus kaip biometanas;
  • veikimas kaip atsinaujinančio užpildo šaltinis pramoninėms procesams ar šaldymo įrenginiams (absorbcinis aušinimas).

Aplinkosauginiai ir ekonominiai aspektai

Privalumai:

  • mažina šiltnamio efektą sukeliančių emisijų (metano nutekėjimus sumažinus ir pakeitus iškastinį kurą);
  • suteikia sprendimą organinių atliekų tvarkymui ir sumažina sąvartynų apkrovą;
  • gali sukurti vietinę energetiką ir mažinti priklausomybę nuo importuotos energijos;
  • likutis po fermentacijos (digestatas) gali būti naudojamas kaip trąša, grąžinanti maistines medžiagas į dirvą.

Iššūkiai:

  • reikalinga investicija į įrenginius ir atitinkama priežiūra;
  • priemašos gali turėti teršalų (pvz., sunkieji metalai, cheminių junginių likučiai) — būtinas tinkamas žaliavų atrinkimas;
  • sezoniniai tiekimo svyravimai ir skirtinga žaliavų prieinamumas gali įtakoti nuolatinį gamybos lygį.

Saugumas ir eksploatacija

Biodujos yra degios ir gali sudaryti sprogias mišinių su oru zonas. Svarbu:

  • užtikrinti sandarias talpas ir vamzdynus, tinkamą ventiliaciją;
  • įrengti dujų aptikimo ir automatinio užgesinimo sistemas;
  • tinkamai valdyti H2S, nes jis yra nuodingas ir korozinis;
  • sekti vietinius reikalavimus dėl transportavimo, laikymo ir naudojimo.

Praktiniai patarimai

  • jei planuojate biodujų gamybą – atlikite žaliavų srauto ir energetinį ekonominį skaičiavimą;
  • įvertinkite galimą digestato panaudojimą: ar galima jį saugiai naudoti kaip trąšą;
  • naudokite filtrus ir valymo įrangą saugantį variklius bei katilus nuo siloksanų ir sieros junginių;
  • bendradarbiaukite su vietos ūkininkais, pramonininkais ar komunalinėmis įmonėmis žaliavų tiekimo stabilumui užtikrinti.

Apibendrinant: biodujos yra universali atsinaujinančios energijos forma, suteikianti sprendimus tiek atliekų tvarkymui, tiek energijos gamybai. Tinkamai paruoštos ir valdomos jos gali reikšmingai prisidėti prie klimato kaitos mažinimo ir vietinės energetikos vystymo.

Biodujos ir anaerobinis skaidymas

Anaerobinis skaidymas plačiai naudojamas biodujoms iš biologiškai skaidžių atliekų gaminti, nes vertingą kurą galima gaminti sunaikinant ligas sukeliančius patogenus ir sumažinant šalinamų atliekų kiekį. Biologinėse dujose esantis metanas dega švariau nei anglis, todėl pagaminama daugiau energijos ir išmetama mažiau anglies dioksido. Biologinių dujų gavyba yra svarbi atliekų tvarkymo funkcija, nes metanas yra šiltnamio efektą sukeliančios dujos, turinčios didesnį globalinio atšilimo potencialą nei anglies dioksidas. Biologinėse dujose esančią anglį paprastai neseniai iš atmosferos ištraukė fotosintetinantys augalai, todėl ją išleidžiant atgal į atmosferą, į atmosferą patenka mažiau bendro anglies kiekio nei deginant iškastinį kurą.

Biodujų tipinės sudėties diapazonas

Biodujų sudėtis priklauso nuo jų gamybos būdo. Sąvartynų dujose metano koncentracija paprastai yra apie 50 %. Taikant pažangias atliekų apdorojimo technologijas galima pagaminti biodujas, kurių sudėtyje yra 55-75 %CH4 .

Biodujų sudėtis

Medžiaga

%

Metanas, CH 4

50-75

Anglies dioksidas, CO 2

25-50

Azotas, N 2

0-10*

Vandenilis, H 2

0-1

Vandenilio sulfidas, H2 S

0-3

Deguonis, O 2

0-2*
  • dažnai įleidžiamas 5 % oro, kad siera būtų pašalinta mikrobiologiškai.

Susiję puslapiai

  • Gamintojo dujos

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra biodujos?


A: Biodujos - tai dujos, kurios susidaro virškinant arba fermentuojant organines medžiagas aplinkoje be deguonies.

K: Kokie yra organinių medžiagų, iš kurių gali susidaryti biodujos, pavyzdžiai?


A: Organinės medžiagos, iš kurių gali susidaryti biodujos, yra mėšlas, nuotekos, komunalinės atliekos, kompostas, maisto atliekos ir kitos biologiškai skaidžios žaliavos.

K: Kokia yra biodujų sudėtis?


A: Biodujos daugiausia susideda iš metano ir anglies dioksido.

K: Kokie yra alternatyvūs biodujų pavadinimai?


A: Priklausomai nuo to, kur biodujos gaminamos, jos taip pat gali būti vadinamos pelkių dujomis, pelkių dujomis, sąvartynų dujomis arba fermentacijos dujomis.

K: Kaip biodujos gali būti naudojamos?


A: Biodujos gali būti naudojamos kaip transporto priemonių degalai, elektros energijai gaminti arba tiesiogiai deginamos maisto ruošimui, šildymui, apšvietimui, technologinei šilumai ir absorbciniam šaldymui.

K: Kaip biodujos gali būti naudojamos kaip transporto priemonių degalai?


A: Biodujos gali būti suspaudžiamos ir naudojamos kaip degalai transporto priemonėse, kurios pritaikytos naudoti gamtines dujas, pavyzdžiui, autobusuose, taksi ir sunkvežimiuose.

K: Kokie yra kai kurie biodujų naudojimo privalumai?


A: Kai kurie biodujų privalumai yra šie: mažėja šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas, gaminama atsinaujinanti energija ir mažėja priklausomybė nuo iškastinio kuro. Biodujos taip pat gali sumažinti atliekų kiekį, nes panaudojamos organinės medžiagos, kurios kitu atveju patektų į atliekas.


Ieškoti
AlegsaOnline.com - 2020 / 2025 - License CC3