Rimos upė – sezoniškai tekanti upė šiaurinėje Nigerijos dalyje, priklausanti Sokoto–Rima intakų sistemai. Į šios upės aukštupį šalies šiaurėje įteka Goulbi de Maradi, o toliau Rima teka pietvakarių kryptimi. Netoli Sokoto ji suteka į Sokoto upę, o pastaroji vėliau tėkme prisijungia prie didžiojo Nigerio. Dėl priklausomybės nuo Vakarų Afrikos musoninio klimato Rimos srautas yra stipriai sezoninis: lietinguoju metu (dažniausiai vasaros mėnesiais) upė išsilieja ir atneša derlingų nuosėdų, o sausuoju periodu daugelis jos vagų išdžiūsta arba lieka su nedidelėmis baseininėmis vietomis.

Rimos užliejama pakrantė – svarbi vietinių gyventojų maistui ir pragyvenimui: flood-recession agriculture (aukštosios potvynių žemdirbystės) metodai leidžia auginti ryžius ir kitus pasėlius po sezoninio potvynio, o užliejamose pievose ganosi gyvuliai. Upė taip pat palaiko vietinę biologinę įvairovę – žuvų populiacijas, paukščius ir šlapžemių augaliją, kurios yra svarbios tiek ekologijai, tiek bendruomenių vartojimui ir pajamoms.

Rimos aukštupys yra intensyviai nagrinėjamas dėl planuojamo Zauro polderio projekto – didelės drėkinimo sistemos, apie kurią diskutuojama jau daugelį metų. Projekto tikslas būtų tiekti vandenį į 10 572 hektarus (26 120 akrų) dirbamos žemės Rimos užliejamoje žemėje tarp Argungu ir Birnin Kebbi, didinant žemės ūkio produktyvumą ir vietinių ūkininkų pajamas.

Projektas sulaukia tiek palaikymo, tiek kritikos:

  • Galimi privalumai: reguliarias drėkinimo sistemas suteikiantys darbai, didesnis derlingumas, pasėlių diversifikacija ir vietos maisto saugumo gerinimas;
  • Rizikos ir trūkumai: ekologiniai poveikiai užliejamoms pievoms, galimas šlapžemių ir žuvų buveinių praradimas, potvynių režimo pakeitimas, vietinių gyventojų persikėlimo ar tradicinių ūkininkavimo būdų praradimo grėsmė;
  • Valdymo iššūkiai: reikalingi tvarūs vandens išteklių valdymo sprendimai, finansavimas, techninė infrastruktūra ir vietos bendruomenių įtraukimas priimant sprendimus.

Siekiant išsaugoti Rimos upės ekosistemas ir užtikrinti tvarią plėtrą, ekspertai rekomenduoja atlikti išsamius aplinkos ir socialinius poveikio vertinimus, konsultuoti vietos bendruomenes ir diegti drėkinimo technologijas, kurios mažintų neigiamą poveikį biologinei įvairovei ir ilgalaikiams dirvožemio bei vandens išteklių pokyčiams. Rimos upė ir jos užliejamos žemės išlieka svarbiu regiono gamtiniu ir ekonominiu resursu, kurio valdymas reikalauja subalansuoto požiūrio bei ilgalaikės strategijos.